Paryžius – vienas geidžiamiausių turistų miestų. Tačiau viliojančiuose kelionių aprašymuose vargiai pamatysi patarimų, kaip nesusigadinti nuotaikos dėl tokios smulkmenos kaip avalynė. Batų čia laukia išbandymai.

(visos foto 10 dienoje)

Norisi elegancijos

Niekada nebuvus Paryžiuje knieti sužinoti, ar išties šis miestas toks įstabus, kad į jį plūsta milijonai turistų.

Prancūzijos sostinė liaupsinama dėl elegancijos, kurią kuria mados korifėjai, romantikos, kurią patiria milijonai įsimylėjėlių, meno šedevrų, kurie saugomi muziejuose, turtingos istorijos, kuria alsuoja paminklai ir statiniai.

Keliaujant į meilės miestą norisi būti pasitempus, elegantiškai pasipuošus, kad bent kiek įsilietum į šio ypatingo miesto dvelksmą. Ko gero, elegancija netgi privaloma, jei Paryžiuje gyveni. Net ir garbaus amžiaus prancūzai bei prancūzės demonstruoja stilingą aprangą ir grakščią laikyseną.

Tačiau tik trumpam užsukus į Prancūzijos sostinę ir siekiant pamatyti kaip įmanoma daugiau, verčiau rinktis patogius apdarus ir avalynę. Tokius, kurių negaila laidoti dulkėse.

Antai apavas, kokį rinktumėtės netrumpai kelionei pėsčiomis kaimo žvyrkeliu, labai tiks lankant įžymias Paryžiaus vietas.

Plūkta žemė ir žvyras

Vienas populiariausių ne tik Prancūzijos, bet ir viso pasaulio turistinių objektų, Eifelio bokštas, matyti iš įvairių miesto vietų. Štai jis jau ranka pasiekiamas. Trumpam užvertus galvą į 300 m aukščio metalo kūrinį, norisi pačiupinėti jo "koją".

Tai, ką netrukus pamatai ir pajunti po savo kojomis, gana netikėta. Milijonų pėdų palytėti takeliai – ne asfaltas, ne plytelės, trinkelės ar kitoks grindinys, o tiesiog suplūkta žemė bei žvyras.

Nutrypta veja – nesvetimas vaizdas vietoje, kurią svajoja pamatyti daugybė pasaulio žmonių.

Primityvi danga iš žvyro papilta ne tik prie Eifelio bokšto ir po juo, bet ir greta nusidriekusiame parke. Nuo šios dangos dulkių baltuoja visų atvykėlių avalynė.

Ne mažiau rūpesčių dėl švaros turėtų kilti gausiau palijus.

Koziris: toks mūsų įvaizdis

Kalbama, kad paryžiečiai nemėgsta turistų. Galbūt todėl, kad šie ištrypia ir prišiukšlina jų vejas? Galbūt todėl vietos valdžia neskuba po turistų kojomis kloti granito?

Žvyras gurgžda keliaujant ir link Triumfo arkos, ir link garsiojo Luvro muziejaus. Ši danga vyrauja parkuose ir kitose žmonių apgultose Paryžiaus vietose.

Galima numanyti, kad toks yra šio miesto viešųjų erdvių dizainas: paprasta, bet jauku. Panaši danga tikriausiai vyravo ir prieš šimtus metų, ji dera prie senų statinių.

"Tačiau kaipgi mūsų batai ir plaučiai?" – mintyse priekaištauji tokiam paryžiečių skoniui.

Fotografai džiaugiasi

Šiaip ar taip, Paryžius negali neapžavėti. Na, o nenorintiems įžengti į jaukią Paryžiaus kavinaitę purvinais batais pravartu su savimi turėti kuo juos nuvalyti.

Dar geriau, jei avalynė nebus tamsi, tuomet ir balkšvos dulkės ne taip matysis. Beje, vilkintys tamsius drabužius pastebi, kad pasivaikščiojus žvyruotais takais jie taip pat kiek pašviesėja.

O fotografai džiaugiasi dulkančia danga. Kartu su lapais vėjo plaikstomos dulkės tarp parko medžių leidžia užfiksuoti impresionistinius paveikslus primenančių vaizdų.

Nors Paryžius yra vienas labiausiai užterštų pasaulio didmiesčių, sąmoningai supilto žvyro dulkių kamuoliai, atrodo, niekam netrukdo.