Pagal pinigines aukas Lietuva - 128 vietoje iš 139 valstybių.

Pasak Maltos ordino pagalbos tarnybos lėšų pritraukimo vadybininkės Julijos Staškovskajos, reitinguojant šalis pagal dosnumą vertinti trys rodikliai: pagalba svetimam žmogui arba nelaimėje, savanorystės indeksas ir kiek žmogus paaukojo pinigų.

Pirmoje vietoje pagal aukojimą atsidūręs Mianmaras sugriovė stereotipą, kad aukojimas priklauso nuo šalies išsivystymo. Turtingoji Norvegija - ne pirma, nors pirmame dešimtuke.

Kaip mano tyrėjai, tradicijai aukoti didelės įtakos turi religija. Pavyzdžiui, aukojimu išsiskyrusiame Mianmare gyventojai daugiausiai aukojo vienuoliams.

Maltos ordino pagalbos tarnybos generalinės sekretorės Dalios Kedavičienės nuomone, Lietuvoje neturime periodinio aukojimo tradicijų. „Tokią išvadą galiu daryti ir stebėdama mūsų aukotojų įpročius. Lietuvoje dažniausiai aukoja akcijų metu, per didžiąsias šventes“, - sakė D. Kedavičienė.

Anksčiau Lietuvoje atliktas „Spinter“ tyrimas parodė, kad pusė gyventojų neaukojo apskritai, dauguma aukojusiųjų tai darė per akcijas ir didžiąsias šventes. Keturis ir daugiau kartų aukojo apie 7 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniausiai aukojama suma 2-3 eurai.

D. Kedavičienė pastebi, kad vaikams ir neįgaliesiems daugiau aukoja jauni žmonės, o senukams - vyresni.

ELTA primena, kad 1991 metais Lietuvoje įkurtos Maltos ordino Pagalbos tarnybos savanoriai dalyvauja daugiau kaip 50 įvairių socialinės atjautos projektų. Tarnybos įkurti jaunimo ir vaikų dienos centrai veikia 14 Lietuvos miestų. 44 Lietuvos mietuose dirba 1500 savanorių.