Mokytoja iš Darbėnų, miestelio Kretingos rajone, Edita Gliožerienė jau šešerius metus narplioja 70 metų senumo istorijas, persmelktas savo kraštiečių žydų kraujo.

Moteris negali be jaudulio kalbėti apie žydų holokaustą, kuris yra ir pačių lietuvių tragedija.

"Darbėnų bibliotekoje visuomenei pristatėme žydų gelbėtojus. Juos mums pavyko išaiškinti per pastaruosius kelerius metus. Kai kurių jų istorijos žinomos, viena istorija – seserų Chaimaičių dar niekada nebuvo publikuota ir viešinta. Atvyko šias seseris gelbėjusio tokio Petrausko sūnus iš Kauno", – kalbėjo E.Gliožerienė.

Hajos ir Ester Chaimaičių tėvas Darbėnuose, Palangos gatvėje, turėjo parduotuvę.

Prasidėjus žudynių vajui, vienai sesei buvo 16, kitai – 20 metų. Merginas kaimynai slapta išvežė į Būtingę pas Petrauskus.

"Chaimaičių artimieji tik labai neseniai susirado Petrauskų gimines. Tačiau šitie Petrauskai nepripažinti Pasaulio teisuoliais, nes apie jų žygdarbį lig šiol dar nebuvo žinoma. Manau, kad reikėtų surinkti visą medžiagą, kad jie galiausiai būtų deramai pagerbti", – teigė E.Gliožerienė.

Vien Darbėnuose iki 1941-ųjų vasaros gyveno 550 žydų, karo mėsmalės išvengė mažiau nei 10.

Visus juos E.Gliožerienei ir jos keliems bendraminčiams pavyko identifikuoti.

Pavyko nustatyti ir tuos, kurie juos gelbėjo, nors ne visų istorijų pabaiga buvo laiminga.

"Žydus iš Darbėnų gelbėjo Petrauskų šeima, Bartkai, Kostas Želvys, Lukošiai, Viktoras Kvietkauskas su žmona", – vardijo E.Gliožerienė.

Žydų genocido dienos išvakarėse visuomenei pristatytos ir pagerbtos šeimos, kurioms buvo ne tas pats, kas vyko jų kaimynystėje.