Ryškūs pavyzdžiai

Bene ryškiausiais kadencijų manipuliavimo pavyzdžiais galėtų tapti Lošimų priežiūros tarnybos (LPT) vadovas Virginijus Daukšys ir Finansų ministerijos valdomos įmonės  „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovė Aurelija Mažintienė, kuri vadove pradėjo dirbti nuo 2012 m. ir, atrodo, dar dirbs iki 2029 m.

Minėtų valstybės įstaigų vadovų pasiekimai nėra kuo nors išskirtiniai, o V. Daukšio – gal net ir abejotini, tačiau savo postuose jie atrodo kaip nepakeičiami amžinieji vadovai.

Valstybės įstaigų vadovų kadencijas riboja įstatymas. Dar 2017 m. parlamentarai patvirtino prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas, kad įmonių vadovai būtų skiriami konkurso būdu penkerių metų kadencijai, o vienas žmogus įmonei vadovauti galėtų ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Sovietmečio tradicija

Vienas įstatymo pataisų tikslų, kaip tuo metu deklaravo prezidentės patarėja Lina Antanavičienė, padaryti pabaigą iš sovietmečio užsilikusiai vadinamajai amžinų vadovų tradicijai.

Prezidentės patarėja pabrėžė, kad ilgamečiai vadovai sunkiau prisitaiko prie besikeičiančios aplinkos, nepakankamai diegia naujausias technologijas, menkai domisi veiklos skaidrumu ir efektyvumu.

Dėl įstatymo pataisų turinčiam apsispręsti Seimui 2017 m. prezidentė D. Grybauskaitė linkėjo „drąsos išsivalant nuo nomenklatūrinio valdymo likučių“. Anot tuometės šalies vadovės, kadencijų ribojimas yra sprendimas, atversiantis naują valstybės valdymo etapą.

Netikėtas paskyrimas

LPT vadovo V. Daukšio kadencija buvo pratęsta net ir kai jo vadovaujamame sektoriuje kilo pribloškiamas skandalas – iki šiol neišaiškintomis aplinkybėmis buvo pasisavintos ir praloštos milžiniškos sumos – taip pat ir pensijų fondų pinigai. Kaltinimai pareikšti Šarūnui Stepukoniui („BaltCap“).

Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos (NLŽVA) prezidentas Liutauras Ulevičius V. Daukšio paskyrimą dar vienai kadencijai vertina kaip stulbinamą atsakomybės ignoravimą.

„Skandalą lėmusios priežastys iki šiol skaidriai ir viešai neištirtos, kaltieji asmenys nenustatyti ir jų atsakomybė neįvertinta. Nepaisant to, 2024 m. balandžio 29 d. finansų ministrė Gintarė Skaistė savo įsakymu Lošimų priežiūros tarnybos direktorių V. Daukšį, neorganizuojant atrankos, paskyrė vadovauti antrajai kadencijai. Ir niekas iki šiol nesikeičia. Tai padaryta pasirėmus labai geru tarnautojo veiklos įvertinimu. Nors akivaizdu, jog įtariami Š. Stepukonio nusikaltimai parodė, kad pinigų plovimo prevencijos ir kontrolės lošimų priežiūroje nėra, o šios institucijos lošimų organizatoriams surašomų protokolų skaičiaus gausa rodo, kad įstaiga nesugeba efektyviai įgyvendinti valstybės politikos“, – „Kauno dienai“ sakė L. Ulevičius.

Jis akcentavo, kad po panašaus skandalo JAV (1951 m.) buvo atliktas išsamus tyrimas, išaiškintos lošimų sektoriuje parazituojančios šešėlinės struktūros, atsakingi asmenys nuteisti, atlikta reforma ir įkurta nepriklausoma lošimų priežiūros institucija.

L. Ulevičiaus tvirtinimu, paskirdama V. Daukšį toliau vadovauti LPT, ministrė įtvirtino šio asmens galimybę toliau daryti tiesioginį poveikį įstatymų leidėjams.

Nuostata: V. Daukšio kadencija buvo pratęsta net ir kai jo vadovaujamame sektoriuje kilo pribloškiamas skandalas. / S. Lisausko / BNS nuotr.

„Kontekstinė dedamoji“

Ministerija yra nurodžiusi, kad skelbti konkursą ir keisti LPT vadovą neskubėta, nes praėjusių metų pabaigoje vykęs buvusio „BaltCap“ fondo partnerio Š. Stepukonio atvejo tyrimas buvo prioritetinis.

„Susiklosčiusi situacija reikalavo LPT tiesioginio bendradarbiavimo ir įsitraukimo“, – teigiama ministerijos paaiškinime ir pabrėžiama, kad, apsisprendžiant dėl V. Daukšio skyrimo antrajai kadencijai, Š. Stepukonio atvejis „buvo papildoma kontekstinė dedamoji“.

Ministerija tvirtino turinti vilčių, kad V. Daukšys tobulins trūkumų turintį lošimų sektorių.

„V. Daukšys įvardijo ateinančių metų tikslus ir parengė įgyvendinimo planą, kuriame numatytos lošimų priežiūros ir tolesnės prevencijos stiprinimo priemonės. Be to, LPT aktyviai dalyvavo ir rengiant naująjį Azartinių lošimų įstatymo projektą, todėl tikimės, kad, Seimui priėmus įstatymą, vadovas prisidės ir prie jo įgyvendinimo“, – teigiama ministerijos komentare.

Motyvai – nežinomi

V. Daukšio apdovanojimo nauja kadencija motyvai buvo nesuprantami ir Lietuvos lošimų verslo asociacijos (LLVA) vadovui Mantui Zakarkai.

„Labai nustebau. Iš žiniasklaidos išgirdau, kad jis vėl eina LPT vadovo pareigas. Mums, kaip asociacijai, tokioje griežtai reguliuojamoje rinkoje svarbiausia yra skaidrumas ir paskyrimo motyvai“, – anksčiau BNS sakė M. Zakarka.

L. Ulevičiaus tvirtinimu, Š. Stepukonio istorija – ledkalnio viršūnė, kuri parodė tik mažą dalį esminių problemų.

„Už viso to nematymą, o gal ir nusikalstamą dengimą, atsakomybė ir tenka dabartiniam LPT direktoriui. Jo ateitis parodys, ar tas problemas sugebės pamatyti politikai. 2013–2015 m. tarnyba nesugebėjo užkardyti neteisėtų nuotolinių lažybų, nors tai vienareikšmiškai buvo nustatęs net Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Vėliau, 2016 m., įteisinus visus nuotolinius lošimus, tarnybos vadovas visiškai ignoravo sprogstamą šių paslaugų augimą, kas dabar virto daugybinėmis socialinėmis problemomis“, – sakė L. Ulevičius.

Milžiniška žala

Nacionalinė žaidimų ir lošimo verslo asociacija (NŽLVA) dar 20224 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į Seimo valdybą atkreipdama dėmesį į spragas lošimo sektoriuje.

Rašte „Dėl lošimo paslaugų parlamentinės kontrolės ir teisėkūros klaidų“ pabrėžiama: „Valstybė dėl padarytų klaidų patyrė ir patiria milžinišką finansinę žalą, vartotojai ciniškai išnaudojami, pinigų plovimo prevencija neveikia. […]. Valstybės patiriama žala ignoruojama. Niekur nediskutuojama dėl pateiktų faktų, žalos valstybei, visuomenei ir verslui. Net sąmoningai tokių viešų klausimų vengiama. Tai tiesioginė šios 2020–2024 m. Seimo kadencijos valdančiosios daugumos politinė atsakomybė.

Visi vadovai yra rotuojami – tiek Prezidentas, tiek VSD vadovas, ligoninių vadovai ir t. t. Tačiau šioje skandalingoje istorijoje yra kitaip.

Dar 2022 m. balandžio ir spalio mėnesiais NLŽVA Seimo valdybai teikė bendrą situacijos vertinimą, akcentavo finansinę žalą valstybei ir ragino imtis (JAV Kefauverio komiteto, veikusio 1951 m., pavyzdžiu) parlamentinio tyrimo, nes padėtis rinkoje dėl galimai nusikalstamų teisėkūros iniciatyvų poveikio tik dar labiau blogėjo, žala valstybei ir toliau augo, tačiau į tai nebuvo reaguojama.“

Trečioji kadencija

Kadencijų gausa vienam žmogui ypač pasižymi yra viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Jai beveik dvylika metų vadovauja tas pats žmogus – Aurelija Mažintienė. Be konkurso ji buvo paskirta ir trečiajai kadencijai. Tai sukėlė nuogąstavimų dėl skaidrumo ir sprendimų pagrįstumo.

Išsamiai apie situaciją informavęs portalas 15min rašė, kad 2012 m. A. Mažintienė laimėjo konkursą, tačiau tiek antroji jos kadencija, tiek sprendimas toliau eiti įstaigos „Indėlių ir investicijų draudimas“ buvo priimtas be konkurso, Finansų ministerijos sprendimu. A. Mažintienė paskirta dar vienai penkerių metų kadencijai, tad potencialiai įstaigai ji galėtų vadovauti iki 2029 m. pradžios.

Akibrokštas teisininkui

Konkurse į įstaigos „Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovo pareigas planavęs dalyvauti teisininkas Egidijus Kaselis stebėjosi ilgalaikės vadovės nepakeičiamumu.

„Visi vadovai yra rotuojami – tiek Prezidentas, tiek VSD vadovas, ligoninių vadovai ir t. t. Tačiau šioje skandalingoje istorijoje yra kitaip. Šis atvejis kelia spėlionių dėl politinio nepotizmo ir rodo protekcionizmo apraiškas valstybės institucijose. Skaidri ir konkurencinga vadovų atranka yra esminė sąlyga siekiant užtikrinti pasitikėjimą viešosiomis institucijomis, jų veiklos efektyvumu ir nešališkumu“, – savo pastebėjimus „Kauno dienai išsakė E. Kaselis.

Anot jo, bet kokios išimtys sudaro sąlygas ilgalaikiam vieno vadovo dominavimui.

„Tai prieštarauja demokratinės valdymo sistemos principams, geros vadybos principams. Tokia praktika neabejotinai silpnina pasitikėjimą valstybės institucijomis ir jų gebėjimu veikti visuomenės interesais“, – tvirtino teisininkas.

Sulaukė išimties

A. Mažintienės kadencija turėjo baigtis 2023 m. pradžioje, tačiau valstybės įmonė sulaukė netikėtos išimties. 2024 m. sausį, šiai įmonei tapus viešąja įstaiga (VšĮ), A.Mažintienė vėl tęsė darbą vadovės kėdėje, nes VšĮ kadencijų skaičius neribojamas. Nuo sausio A. Mažintienė „Indėlių ir investicijų draudimui“ vadovauja dar vieną penkerių metų kadenciją.

Kaip 15min nurodė už „Indėlių ir investicijų draudimo“ veiklą atsakinga Finansų ministerija, netikėtą išimtį dėl vadovo kadencijų Finansų ministerija padarė siekdama sklandaus pertvarkymo ir veiklos tęstinumo.

„Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018–2022 m. pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus, 2022 m. gruodžio 30 d. finansų ministrės įsakymu A. Mažintienė paskirta naujai kadencijai“, – paaiškino ministerija.

Prokrusto lova

Kadencijų trukmė (pagal įvairius poreikius ir tam tikrus sumanymus) Lietuvoje gali būti ne tik ilginama, bet ir labai stipriai trumpinama. Tai tik patvirtinama nuogąstavimus, kad kadencijomis gali būti piktavališkai manipuliuojama.

Kai vieni gauna papildomų kadencijų, kitiems jos nukertamos vos įpusėjus. Bene paskutinis toks atvejis – Valstybės kelių bendrovės „Via Lietuva“ vadovo Mariaus Švaikausko atleidimas.

Ši žinia buvo kaip žaibas iš giedro dangaus ir M. Švaikauskui, ir kai kuriems bendradarbiams, ir partneriams.

Sektoriuje veikiantį verslą vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko sakė nesulaukiantis paaiškinimo, kas lėmė tokį sprendimą. Savo ruožtu bendrovių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius teigia, kad tokie dalykai kenkia Lietuvos progresui.

„Atrodo, kad siūliukai tampomi kažkur ministerijose, net ir darant įtaką valdybų darbui. Nurodo: „Atleisk tą direktorių, paskirk tą.“ Mes grįžtame arčiau sovietinių laikų, o ne tos Lietuvos, apie kurią norime kalbėti“, – sakė R. Ambrazevičius.

Po M. Švaikausko atleidimo bendrovę paliko ir jo pasamdyta Korporatyvinių reikalų grupės vadovė, ir Projektų valdymo grupės vadovas.

„Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas R. Ambrazevičius, portalui lrt.lt komentuodamas situaciją, nevengė ironijos.

„Labai liūdnas vaizdas. Ypač kai labai aiškiai nepaaiškinama, dėl ko vadovas atleidžiamas po dvejų metų. O tai dar kažkaip netyčia sutampa su nauja valdžia. Mes Lietuvoje tokių reiškinių matome dažnokai. Tie reiškiniai vis sutampa su valdžios pasikeitimu. Tai nedaro viso šio valstybinių įmonių valdysenos proceso patikimesnio“, – reziumavo R. Ambrazevičius.

Svarbu: Mykolo Riomerio universiteto Viešojo administravimo instituto prof. dr. A. Stasiukynas priminė, kad net ir klebonams reikia kadencijų. / A. Stasiukyno asmeninio archyvo nuotr.

Lūkesčiai – suprantami

Mykolo Riomerio universiteto Viešojo administravimo instituto prof. dr. Andrius Stasiukynas:

– Tikėtasi, kad valstybinių įstaigų vadovų kadencijas apribosiantis įstatymas padės ne tik neužsibūti vienoje kėdėje, bet ir turės kitokios naudos viešojo administravimo kultūrai.

Kadencijos yra pasaulinė praktika, kurios efektyvumu neabejojama. Pasaulyje kadencijos yra įprastos ir viešajame, ir privačiame sektoriuose.

Užsitęsusių kadencijų trūkumų yra pastebėjusios milžiniškos tarptautinės korporacijos. Direktoriai, kurie įgauna daug galių, pradeda rūpintis savo interesais, o ne akcininkų, ir kartais korporacijos apauga įvairiais procesais, kurie valgo rezursus ir dalis pinigų neuždirba akcininkams, bet išeina kažkokioms naudoms. Kiekvienas žmogus – nori nenori – yra linkęs maksimalizuoti savo naudą. Teoriškai žiūrint, jei jis gali tą padaryti, tai ir padarys. Iš tos pozicijos žiūrint, net ir klebonams yra sudaromos kadencijos.

Sutarčių sudarymo ir kadencijų tikslas – išvengti korupcinių situacijų. Jei žmogus ilgai dirba vienoje vietoje, susidaro tam tikros sąlygos, kai jis ima palaikyti tam tikrus žmones ar priima į darbą tuos, kurie jam palankesni, ar kitaip ieško sau naudų.

Jei savo tikslų siekianti organizacija nebus atnaujinama, nebus pateikiama naujų idėjų, iniciatyvų, kompetencijų, yra laikomasi nuomonės, kad organizacija gali stagnuoti.

Pavyzdžiui, kai kuriose Vokietijos žemėse mokyklos direktorius negali dirbti ilgiau kaip dvi kadencijas. Joms pasibaigus turi pereiti į kitą mokyklą.

Žinoma, kad kai kuriais atvejais būna išimčių, kaip ir jūsų minėtose situacijose. Žiūrint iš privataus sektoriaus taško, jei akcininkų pasamdytas direktorius įgyvendina jam numatytus tikslus, kodėl jo nesamdyti ir kitai kadencijai? Viešajame sektoriuje tas klausimas yra jautresnis, bet, kaip matome, išimčių pasitaiko. Kokios priežastys, turi detaliai pagrįsti ministerija. Jei įstatyme numatytos dvi kadencijos, tai kodėl įmanoma dirbti tris ar net keturias? Tai atrodo keista ir abejones čia turėtų išsklaidyti pačios institucijos. Visuomenei turėtų būti pateiktas paaiškinimas. Prisiminkime pagrindinį dalyką – visos tos institucijos gyvena iš mokesčių mokėtojų pinigų. Bet kokia abejonė turi būti išsklaidoma per viešumą, skaidrumą.

Vertinimai – geri

V. Daukšiui redakcijos siųstus pasiteiravimus pakomentavo LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba:

– Skaidri veikla, atskaitomybė, atsakingas valdymas, kova su korupcija, viešųjų ir privačių interesų derinimas yra labai svarbūs kiekvienai valstybės valdomai įmonei, įstaigai ir organizacijai. To pasiekti padeda nuoseklūs ir kompleksiniai organizacijų veiksmai ir tvirtų principų turėjimas. Bene svarbiausias iš šių principų – įstatymų ir kitų teisės aktų laikymasis.

Lošimų priežiūros tarnyba tvirtai laikosi teisės aktų. Nebandėme ir nebandome apeiti ar išvengti to, kas nustatyta teisės aktuose. Atkreipiame dėmesį, kad biudžetinių įstaigų (taip pat, kaip ir valstybės valdomų įmonių) vadovų kadencijos pradėtos skaičiuoti nuo tada, kai buvo priimtas jų skaičių ribojantis įstatymas. 2019 m., pasikeitus Valstybės tarnybos įstatymui, buvo surengtas Lošimų priežiūros tarnybos vadovo konkursas, kurį laimėjęs V.Daukšys paskirtas penkerių metų kadencijai. Valstybės tarnybos įstatyme buvo numatytas kai kurių biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų ribojimas iki dviejų, skaičiuojant nuo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo.

2024 m. gegužės mėnesį V. Daukšys, laikantis Valstybės tarnybos įstatymo, antrai kadencijai paskirtas be konkurso. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, antrai kadencijai įstaigos vadovą galima skirti be konkurso, jeigu jo veikla kiekvienais pirmosios kadencijos metais buvo vertinama gerai arba labai gerai. Lošimų priežiūros tarnybos vadovo visos pirmosios kadencijos veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai.

Vadybos teorija išskiria įvairių privalumų ir galimų rizikų, ilgesnį laikotarpį vadovaujant vienai organizacijai. Tačiau būtų nekorektiška Lošimų priežiūros tarnybos vadovui pačiam vertinti savo darbą.

Komentaras

Aurelija Mažintienė

„Indėlių ir investicijų draudimas“ vadovė

Viešoji įstaiga „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra institucija, kurios veikla tiesiogiai susijusi su finansiniu šalies stabilumu ir indėlininkų interesų apsauga. Atsižvelgiant į šį atsakingą vaidmenį, 2022 m. gruodžio mėnesį buvo priimtos įstatymo pataisos, susijusios su įstaigos vadovo kadencijomis. Šie sprendimai buvo priimti remiantis objektyviais kriterijais, užtikrinant ilgalaikį įstaigos stabilumą ir efektyvumą, kuris itin svarbus šalies ekonominiam saugumui.

Vadovaujant šiai įstaigai, prioritetu visuomet buvo laikomas skaidrus, efektyvus ir atsakingas valdymas. Per pastaruosius metus buvo įgyvendinti reikšmingi projektai, kurie sustiprino finansinio stabilumo sistemą ir užtikrino patikimą indėlininkų apsaugą. Pavyzdžiui, su užsienio ekspertų pagalba Lietuvoje buvo pertvarkyta indėlių draudimo sistema taip, kad draudiminio įvykio atveju išmokoms kompensuoti būtų pirmiausia naudojamos bankrutavusios kredito įstaigos likvidžios lėšos. Tokie pasiekimai neįmanomi be nuoseklaus darbo, atsakingo vadovavimo ir ilgametės patirties, kuri leidžia institucijai greitai ir profesionaliai reaguoti į kylančius iššūkius.

Ilgalaikis vadovavimas institucijai turi tiek privalumų, tiek iššūkių. Tačiau būtent stabilumas ir patirtis šioje srityje leidžia efektyviai siekti ilgalaikių strateginių tikslų ir užtikrinti institucijos gebėjimą prisitaikyti prie nuolat besikeičiančios finansinės aplinkos. Siekdami išvengti bet kokios stagnacijos rizikos, nuolat vykdome vidinius veiklos vertinimus, taikome modernias vidaus kontrolės priemones ir skatiname inovacijas.

Ministerijos komentaras

„Kauno diena“ kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama pateikti ministro Rimanto Šadžiaus požiūrį dėl besitęsiančių A. Mažintienės kadencijų.

„Atkreiptinas dėmesys, kad finansų ministras Rimantas Šadžius pareigas pradėjo eiti 2024 m. gruodžio 12 d.

Vadovaujantis Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plano, kuriam pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. pasitarimo sprendimo (protokolo Nr.53 3 klausimas) 9 punktu, buvo nuspręsta nuo 2024 m. pakeisti valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ teisinę formą iš valstybės įmonės į viešosios įstaigos teisinę formą.

Atsižvelgiant į šios įmonės pertvarką reglamentuojantį įstatymą, vadovas skiriamas į draudimo įmonės vadovo pareigas, jeigu nustatoma, kad ankstesnės kadencijos laikotarpiu įmonė pasiekė jai nustatytus veiklos tikslus.

Vadovaujantis tuo, A. Mažintienė 2022 m. gruodžio 30 d. finansų ministrės įsakymu nuo 2023 m. sausio 1 d. paskirta į direktorės pareigas penkerių metų kadencijai“, – atsakymą atsiuntė Finansų ministerijos atstovai.