Istorinio žygio žirgais žemaitukais apie Lietuvą dalyvius dvi naktis iš eilės priėmė ir apnakvindino pasieniečių padaliniai. Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį žygeiviai praleido Pasieniečių mokykloje Medininkuose, naktį iš ketvirtadienio į penktadienį – Šalčininkų rajone įsikūrusioje Gintaro Žagunio užkardoje. Už tai pasieniečiai sulaukė nuoširdžios keliautojų padėkos.

Žygio žirgais žemaitukais apie Lietuvą dalyvius svetingai priėmė, žygeivių ir žemaitukų poilsiu pasirūpino Pasieniečių mokyklos viršininkas Vytautas Strolia ir kiti darbuotojai. Su žygio dalyviais bendravo ir kursantai. Žygio organizatorius Vaidotas Digaitis paprašė Pasieniečių mokyklos viršininko V. Strolios pasirašyti žygio kelyje sutiktų žmonių palinkėjimų Lietuvai knygoje. Ketvirtadienio rytą žygio dalyviai išvyko tęsti savo kelionės aplink Lietuvą.

Tą dieną žygeivių maršrutas nusitęsė iki vadinamosios Dieveniškių kilpos Šalčininkų rajone, iš visų pusių supamos Baltarusijos teritorijos. Kilpoje veikia ir sieną saugo dvi VSAT užkardos – Dieveniškių ir G. Žagunio. Į pastarąją pasieniečiai ir pakvietė žygio dalyvius bei suteikė jiems nakvynę bei visą kitą reikalingą pagalbą.

Žemaitukai naktį praleido šalia G. Žagunio užkardos esančiame sode, kuris nepriklauso užkardos teritorijai. Naktį užkardoje budėjusi pasienietė vis pakildavo į užkardos balkoną ir užmesdavo akį į žemaitukus. Ji ir pamatė, kad žemaitukai sulaukė aplink šmirinėjusių vietinių gyventojų nepageidaujamo dėmesio. Pasienietei pažadinus žygio dalyvius ir išbėgus į lauką žalos žemaitukams buvo išvengta.

Keliautojai buvo labai dėkingi VSAT pareigūnams ir už tokį pastabumą, ir už pastarąsias dienas suteiktą pagalbą. Žygio organizatorius V. Digaitis pasidžiaugė pasieniečių geranoriškumu ir negailėjo jiems gerų žodžių. Kadangi ir toliau žygio trasa eis palei Lietuvos sieną, VSAT keliautojams pasiūlė naudotis pasieniečių pagalba, apsilankyti jų objektuose ir susipažinti su sienos apsauga.

Pasak pagrindinio žygio rengėjo ir organizatoriaus V. Digaičio, šis išskirtinis žygis skiriamas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui, taip pat buvusiems 1935 m., 1975 m. žygiams žirgais atminti. 1700 km kelionė tęsis palei valstybės sieną, bus aplankyti visi etnografiniai regionai – 10 žygeivių ir 12 žirgų grupė aplink Lietuvą neša žinią, jog žemaitukai yra viena seniausių ir turinčių unikalią genetinę struktūrą ir istoriją arklių veislių, deja, jau baigianti išnykti.

Kaip skelbiama tinklapyje alkas.lt, šis istorinis žygis žemaitukų žirgais apie Lietuvą „Žemė-žmogus-žirgas“ pradėtas rugsėjo 4 d. Šventojoje. Iš ten 10-ies žygeivių ir 12-os žirgų draugija iškilmingai buvo palydėta į penkias savaites truksiančią kelionę aplink Lietuvą.

Žygio dalyviai joja palei sieną arčiausiai jos esančiais keliukais, dalis maršruto nusidriekė ir per Latviją. Buvo keliamasi per Ventos upę, kurią reikėjo įveikti ne tik žirgais, bet ir karieta. Keliautojų maršrute – Žagarė, Didžiasalis, Medininkai, Eišiškės, ties Druskininkais ir Jurbarku jie kirs Nemuną, aplankys Ožkinių kaimą šalia Punsko. Žygio pabaigoje bus keliamasi iš Uostadvario į Nidą, nuo Klaipėdos iki Šventosios jojama pajūriu.

Žygio pabaiga numatyta spalio 10 d. Šventojoje. Ilgesnių sustojimų vietose organizuojami etnokultūriniai renginiai, susitikimai su vietinėmis bendruomenėmis, rengiamos naktigonės su dainomis, pokalbiais. Nuo pat žygio pradžios iki pabaigos gabenamos Lietuvos ir Žemaitukų arklių augintojų asociacijos vėliavos.

1935-aisiais žygio aplink Lietuvą metu raitelis Vaclovas Smalys nujojo 1500 kilometrų. 1975-aisiais Lietuvos žemdirbystės instituto direktorius bei mokslo darbuotojas prof. Petras Vasinauskas ir žurnalistas Vladas Vaicekauskas vežimu įveikė 1501 kilometrą. 2015-aisiais planuojama įveikti daugiau kaip 1700 kilometrų.

„Kelionės tikslas, kaip kadaise rašė prof. P. Vasinauskas, yra pati kelionė žirgu, – sako pagrindinis žygio rengėjas, kelių tarptautinių žygių žemaitukais dalyvis Vaidotas Digaitis. – Keliaujant žemaitukais nešama žinia, kad ši veislė – viena seniausių, turinti unikalią genetinę struktūrą ir istoriją. Seniausias lietuviškas arklio pavadinimas yra ašvienis. Žmogus ir žirgas žemaitukas visada buvo ir yra vienybėje – „vienis“. „Žemė-žmogus-žirgas“ – tai mūsų šaknys. Tiktai tvirtai stovėdami ant savo žemės, mes tarsi ąžuolas galiūnas giliai šaknis suleidžiam, tvirtybę ir stiprybę semiam. Tada ir gerbiam savo kalbą, papročius, ieškom atsakymų. Taip pat labai svarbu žygio metu įtraukti Lietuvos pakraščio gyventojus“.

Žinią neša 8 raiteliai, 2 važnyčiotojai, dviem žirgais traukiama karieta su žygio manta, 2 pakaitiniai žirgai ir lietuvių skalikė Alka. Draugiją sudaro: Vaidotas Digaitis iš Laukuvos, Šilalės r., Marius Kleišmantas iš Varsėdžių k., Šilalės r., Jonas Plūčas iš Girsūdų k., Pasvalio r., Česlovas Marcinauskas iš Kernavės, Širvintų r., Remigijus Žiauberis iš Kaltinėnų, Šilalės r., Irmantas Kandratavičius iš Utenos, Skirmantė Naglytė ir Aušrinė Butkevičiūtė iš Vilniaus, Severija Bružaitė ir Sofija Bizauskaitė iš Klaipėdos.