Lazinkų kaimas – Ignalinos rajono pakrašty, netoli Baltarusijos sienos. Ir per čia, anot pasieniečių, nelegalūs migrantai keliauja gilyn į Lietuvą. 

Anot pasienyje dirbančių pareigūnų, svarbu, kad žmonės žinotų, kam skambinti pamačius nelegalus ir kaip elgtis, kol atvyks pareigūnai. Todėl tik nutaikę progą susitinka su vietiniais ir dalija telefonų numerius, kad jie galėtų skambinti pasieniečiams. 

Pareigūnė teiraujasi, kokiu numeriu Leonora skambintų pamačiusi svetimšalius. Pasirodo, 88-erių moteris žino vietos užkardos numerį. Juo skambino net tada, kai gretimame name kilo gaisras. Leonora veda parodyti, kur dabar priklijuotas pagalbos numeris. Vienas – ant sienos prie jungiklio, kitas – ant stalčiaus. O vietos pasieniečių telefonas saugomas stalčiuje prie vaistų. Moteris pasiguodžia labiau nei nelegalų bijanti vienatvės. 

Netoliese gyvenančiam Valerui smagiau. Ne tik ne vienas gyvena, bet ir giminaičių neretai sulaukia. Sykį kieme pasirodė ir nekviesti svečiai. Pabėgėliai paprašė už 10 dolerių pavežti iki miesto. Netrukus pasirodė kaimyno iškviesti pasieniečiai. O praėjusią savaitę žmonės pastebėjo tuščiame name apsigyvenusius nelegalius migrantus. Valeras juokauja, kad žinotų, ko imtis, jei tektų gintis. 

Pasieniečiams į užkardą pamatęs pabėgėlius skambino ir Algirdas. 

Pasikalbėti, ar žino, kaip elgtis atėjus nelegaliems migrantams pareigūnai eina pas vieną seniausių Ignalinos rajono pasienio gyventojų – 91-erių Adolfiną. Jos durys neužrakintos. Pareigūnai teiraujasi, ką darytų Adolfina pamačiusi svetimšalius. 

Adolfinos kaimynė net ir dieną užsirakinusi. O paklausta, ką darytų pamačiusi nelegalus, nustebina net pareigūnus. 

Kone visi pareigūnų aplankyti gyventojai turėjo vietos užkardos numerius. Tik pasienyje vasarojantis vilnietis Richardas – ne. 

Pasienio užkardos numerių neturintiems vietiniams gyventojams pareigūnai išdalijo atmintines su pareigūnų kontaktais.