Plačiau šia tema kalbėjo Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.

– Ar tai gera idėja?

– Sakyčiau, kad tai – puiki idėja. Mes tokią idėją generavome maždaug prieš dešimt metų. Matėme, kaip kitos šalys pritraukia talentus, specialistus. Tikrai ne iš dangaus nukrito ši idėja. Ji taikoma plačiai pasaulyje. Užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbą, ypač tie, kurie dirba tokiose kritinėse srityse. Jie turi pereiti prie tos kultūrinės integracijos. Aš nelabai įsivaizduoju, jeigu žmonės dirba rimtose įmonėse ir nemoka kalbėti lietuviškai.

Užsieniečiai turi mokėti lietuvių kalbą, ypač tie, kurie dirba tokiose kritinėse srityse.

– Kas dar pasaulyje taiko tokią idėją?

– Pietryčių Azijos valstybės. Visų dabar tikrai neprisimenu, bet mes kalbam apie patį principą. Jeigu iš tikrųjų būtų politinė valia principui pritarti, tai mes labai greitai pritartume. Ir kiek kitos valstybės sudaro gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatų. 

– Kodėl reikia taikyti lengvatą? Iš principo, užsieniečiai turėtų norėti mokytis lietuvių kalbos, jeigu jie čia gyvena ir dirba. Taip pat ir karo pabėgėliai. 

– Atskirkim ukrainiečius. Jie prilyginti beveik Lietuvos gyventojams, darbuotojams. Mes kalbam apie tam tikras šalis, kurių žmonės mums labai įdomūs, kurie kuria didelę vertę. Aš manau, kad valstybė nuo to nei kiek nenukentėtų, nes jų sukuriama vertė būtų didesnė už tą, kurią mes gautume iš GPM.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lietuva labai norėtų, kad atvyktų žmonės iš Japonijos, Australijos, JAV. Bet taip nėra. Tai – retenybė. Dažniausiai atvyksta iš Centrinės Azijos: Uzbekistano, Tadžikijos, Kirgiztano, Pakistano, Indijos. Šie žmonės taip pat nemoka lietuvių kalbos. Kaip suprantu, A. Bagdonas kalba būtent apie šiuos asmenis. Kaip juos išmokyti kalbėti lietuviškai?

– Aš nelabai sutikčiau su šia nuostata. Nemanau, kad A. Bagdonas irgi laikosi tokios nuostatos. Žmonės iš Vidurinės Azijos čia tikrai nesimokys. Jie atvažiuoja laikinai, kad užsidirbtų pinigų ir juos išvežtų. Indijoje daug tokių, kurie Lietuvoje dirba ir norėtų dirbti. Jeigu žiūrėtume proporcingai, tai tų šalių gyventojai sukūrė daugiausiai įmonių toje pačioje Amerikoje. Tų šalių žmonės mums įdomūs. Žiūrėčiau skeptiškai, kad čia daug atvažiuotų iš Australijos, Japonijos. Japonija – vien dėl ryškių kultūrinių ypatybių, o Australija, ko jiems čia važiuoti?

– Tai jūs sakote, kad ši lengvata padėtų žmonėms iš trečiųjų šalių išmokti kalbėti lietuviškai? Kaip tai turėtų veikti?

– Tai nėra sudėtinga. Žinoma, reikės padirbėti ties šituo. Manau, kad jiems bus lengva integruotis, nes puikiai ir anglų kalbą moka. Tai naudinga ir mums. Galėtume su tomis šalimis užmegzti ryšius. Tą labai sėkmingai daro Danija, bet jie tą daro per visą švietimo sistemą. Jie moka Kinijai dideles stipendijas, sukuria tam tikras studijų programas, kurios integruotos į Danijos ekonomiką. Jie ne per GPM, o per galimybę kinams nemokamai studijuoti Danijoje ir Danijos studentams – Kinijoje. Prasideda toks valstybių sujungimas. Mes visada sakėm, kad Indija mums – labai įdomi, bet Indijoje buvo panaikintas kontaktinis centras, per kurį buvo galima atrinkti žmones. Nesuprantu, kodėl. Man tada valstybės politika – visiškai neaiški. Ir aš manau, kad geras A. Bagdono pasiūlymas neįgaus kūno. Bent jau šitoje kadencijoje.

– Kodėl? Seimo nariai bus skeptiški?

– Todėl, kad dabar didelė baimės atmosfera. Apskritai, kas iš ten atvykę, tai čia jiems asocijuojasi su Vidurine Azija. Aplink ir Pakistanas, ir Indija, ir  visos kitos šalys. Baimės sektorius labai didelis.