Iki šiol D.Guzas ėjo KOP štabo viršininko pavaduotojo operacijoms pareigas.

Pulkininkas leitenantas D. Guzas tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo 1992 m. Per savo tarnybos laiką jis vykdė visų lygmenų pareigas Karinėse oro pajėgose. Be to, karininkas yra tarnavęs Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės prie NATO ir Europos Sąjungos atstovo pavaduotoju oro gynybai. D. Guzas yra baigęs operacinio lygmens kursus Baltijos gynybos koledže (Estijoje) ir yra įgijęs būtinąjį išsilavinimą pajėgų vado pareigoms vykdyti. Be to, praneša ministerija, D. Guzas savo vadų visuomet buvo vertinamas labai gerai, kaip pasižymintis puikiomis lyderystės savybėmis, gebantis priimti sprendimus sudėtingose situacijose. D. Guzas apdovanotas ir skatintas įvairaus lygmens KAS skatinimais, apdovanotas Lietuvos kariuomenės pajėgų lygmens medaliais „Už pasižymėjimą“ ir „Už nuopelnus“. Už dalyvavimą tarptautinėse operacijose Irake (2008 m.) ir Afganistane (2011 m.) buvo apdovanotas krašto apsaugos sistemos medaliu „Už tarptautines operacijas“.

Karinių oro pajėgų vado tarnybos laikotarpiui D. Guzui laikinai bus suteiktas pulkininko karinis laipsnis.

Pareigas naujasis KOP vadas pradės eiti nuo pirmadienio, gegužės 29 dienos.

Ankstesnis KOP vadas Audronis Navickas posto neteko dėl ketinimo į Rusiją siųsti remontuoti Lietuvos karinius sraigtasparnius. Pradėjus tarnybinį tyrimą A.Navickas nuo pareigų buvo nušalintas pernai lapkritį. Šių metų vasarį krašto apsaugos ministras įtraukė A.Navicką į Lietuvos kariuomenės personalo laikinąjį rezervą. Vėliau jis išleistas į atsargą, karinei žvalgybai nustačius, kad karininkas menkino krašto apsaugos ministrą, kariuomenės vadą, siekė diskredituoti krašto apsaugos sistemą.

Dėl nušalinimo iš pareigų A.Navickas dabar bylinėjasi su KAM.

Krašto apsaugos ministerija yra teigusi, kad A.Navickas nevykdė pernai vasarį Gynybos resursų tarybos sprendimo neremontuoti karinių sraigtasparnių Rusijoje. KAM teigimu, sraigtasparnių „Mi-8“siuntimas remontui į Rusiją pernai buvo sustabdytas paskutinėje stadijoje, jis praėjo kelių krašto apsaugos sistemos pareigūnų filtrus. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos teigimu, sraigtasparnių remontas Rusijoje būtų kirtęsis su Europos Sąjungos (ES) sprendimais dėl sankcijų Maskvai ir Lietuvos užsienio politika.