„Nenusipirksi nė vandens už vieną centą“, – kalbėjo praeivis.

Centrinė perkančioji organizacija, kuri ir atrenka laimėtojus, tvirtina, kad su vieno cento įkainiais tokia sėkmė nesusijusi.

„Kai yra stambus tiekėjas, jam yra lengviau išsiderėti maisto produktus palankesnėmis kainomis su savo tiekėjais, dėl to jis turi natūralų, konkurencinį pranašumą“, – teigė CPO.LT atstovas Dainius Navickas.

Savivaldybė nustato mokinių mokamo ir nemokamo maitinimo įkainius, tad viešųjų pirkimų konkursuose laimi tie, kas pasiūlo mažiausią papildomų patiekalų kainą. Tie patiekalai nebūtinai skirti patiems mokiniams, o mokytojams ar kitiems mokyklos darbuotojams.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

„Jei gauni tinkamos kokybės paslaugą už labai žemą kainą, tai valio. Bet kartais mes susiduriame su tuo, kad tiekėjai bando visaip laimėti ir po to kažkaip išsisukti“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Krasauskas.

Vienas centas už patiekalą ekonomiškai neįmanoma kaina, tačiau centrinė perkančioji organizacija aiškina, kad bendrovės gali ją siūlyti su sąlyga.

„Jie turi pagrįsti tokią mažą kainą“, – sakė G. Krasauskas.

Įmonės „Maisto slėnis“ vadovo buvo paklausta, kaip pavyksta pagaminti patiekalus už tokią mažą kainą, tačiau šis atsisakė pakomentuoti.

Pasirodo, kad pagrįsti tokią mažą kainą nėra taip sunku.

„Tiekėjai gali pasakyti, kad tokiu veiksmu jie nori sustiprinti savo vietą rinkoje“, – kalbėjo G. Krasauskas.

Nenusipirksi nė vandens už vieną centą.

Kiti tiekėjai skundžiasi, kad tokia tvarka riboja sąžiningą konkurenciją.

„Nesinori, kad atsirastų vienas dominuojantis žaidėjas rinkoje. Reikia peržiūrėti šių pirkimų logiką“, – sakė G. Krasauskas.

Tiekėjai įsigudrino viešuose pirkimuose deklaruoti vieną kainą, o pasirašius sutartį, atsiranda kita.

„Kartais tiekėjai yra įpratę, kad iš jų nereikalaujama atitinkamos kokybės ir stengiasi laimėti pirkimus pigiais įkainiais. Kartais pirkėjai neskiria pakankamai pastangų tinkamai kontroliuoti sudarytas sutartis“, – sakė D. Navickas.