Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas kitą mėnesį turėtų paskelbti, ar Lietuvoje pagrįstai reikalaujama dokumentuose vardus ir pavardes rašyti tik valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis, draudžiant tokias lenkų kalboje populiarias raides kaip "w".

"Teismas sprendimo kol kas nėra priėmęs, jeigu neklystu, gegužės 12 dieną turėtų skelbti sprendimą", - žurnalistams trečiadienį sakė teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Šioje byloje rekomendaciją pateikęs generalinis advokatas yra išsakęs nuomonę, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai neatitinka ES teisės. Ministras R.Šimašius sakė neatmetantis galimybės, kad Liuksemburgo teismas gali pripažinti, jog esama tvarka kertasi su laisvo žmonių judėjimo principu.

"Pagal tai, kokias išvadas teikė atitinkamos europinės tarnybos, panašu, kad teismas gali ir nuspręsti, kad būtina įteisinti tas pavardes remiantis laisvo žmonių judėjimo ES principu. Tai yra, jeigu lietuvis išvažiuoja kitur, jis turi teisę išlaikyti lotyniškai užrašytą savo pavardę ar vardą, taip ir atvažiavęs kitas asmuo į Lietuvą", - kalbėjo teisingumo ministras.

Vyriausybė ES teisme gina savo Lietuvos teisę savarankiškai reglamentuoti pavardžių rašymą. Kita vertus, anot R.Šimašiaus, Ministrų kabinetas ir toliau remia Seimo atmestą siūlymą liberalizuoti pavardžių rašymą.

Lietuvoje ir Lenkijoje prieštaringai vertinamas klausimas Liuksemburgą pasiekė iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo. Ginčas pagrindinėje byloje kilo Civilinės metrikacijos skyriui atsisakius Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn gimimo liudijime vardą ir pavardę nurodyti kaip "Malgorzata Runiewicz", o santuokos liudijime - kaip "Malgorzata Runiewicz-Wardyn".
Vienas iš pareiškėjų Lukaszas Pawelas Wardyn BNS sakė manąs, kad problemos dėl pavardžių rašybos, reikalaujant jas rašyti lietuviškai, kuriamos dirbtinai.

Jis teigė patiriantis daugybę problemų kasdieniame gyvenime, pradedant skrydžių užsakymu.
Seimas pernai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti vardus ir pavardes rašyti originaliais lotyniško pagrindo rašmenimis jų nelietuvinant. To ilgą laiką prašo lenkų bendruomenė ir Lenkijos politikai. Lietuvos Vyriausybė pabrėžia, kad tai būtų naudinga ir santuokas su užsieniečiais sudariusiems lietuviams.

Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) vyko parlamentaro Gintaro Songailos teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto klausymai.

Seimas pernai balandį po pateikimo yra pritaręs G.Songailos projektui, pagal kurį užsieniečių, įgyjančių Lietuvos pilietybę, užsienio piliečių sutuoktinių vardas ir pavardes lietuviškuose dokumentuose siūloma rašyti lietuviška forma.

Vyriausybė šiam projektui teikia neigiamą išvadą ir siūlo grįžti prie jos parengto, tačiau parlamento atmesto varianto. Vyriausybės projekte teigta, kad "asmenvardis yra unikalus tam tikro asmens tapatybės žymuo ir nėra kalbos dalykas", siūlant leisti į lietuviškus dokumentus užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba lotyniškomis raidėmis, tai yra su "w", "q".

Lietuvos politikos elite nuomonės dėl pavardžių liberalizavimo išsiskiria. Premjeras Andrius Kubilius, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir teisingumo ministras R.Šimašius siūlo leisti nelietuviškus lotyniško pagrindo rašmenis. Tuo metu užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė balsuodami dėl tokio pasiūlymo susilaikė.