Į Vilnių iš Jordanijos buvo atskraidinti apie 100 evakuotis iš Izraelio dėl kilusio karinio konflikto su Iranu pageidavusių žmonių, dauguma jų – Lietuvos piliečiai.

„Pavargus, bet laiminga“, – BNS Vilniaus oro uoste sakė savo mažametį vaiką laikiusi 33-ių medikė Ieva Narvydė, šiuo metu esanti motinystės atostogose.

Ji kurį laiką gyveno Izraelyje, nes Lietuvos ambasadoje šioje šalyje dirba jos vyras.

„Buvo baisu. Baisu dar ir dabar iš tikrųjų, kadangi, žinote, vyras liko, bet lyg ir panašu, kad viskas po truputį galbūt gerėt pradės greitai“, – kalbėjo moteris.

Su žurnalistų ir nuomonės formuotojų grupe Izraelio Vyriausybės kvietimu ir už jos lėšas šalyje viešėjęs naujienų portalo „15min“ žurnalistas Ignas Jačauskas sakė, kad baisiau buvo stebėti Izraelio ir Irano apsišaudymų vaizdus per televizorių, negu patirti tai gyvai.

„Mes slėpėmės bunkeriuose ir, nežinau, viskas ten buvo saugu pakankamai“, – kalbėjo jis.

53-ių Izraelio pilietė Ana Kozliner sakė, kad per daugelį šalyje praleistų metų priprato prie karo veiksmų, tačiau ir jai Irano atakos buvo nemalonios.

„Mes gyvenam daug metų Izraelyje. Buvo ne vieną kartą karas, bet šitas karas buvo truputėlį baisesnis“, – teigė A. Kozliner, nuolat keliaujanti tarp Lietuvos ir Izraelio.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Pastabos dėl evakuacijos

Lietuvos ir kitų šalių piliečiai parvežti iš Akabos oro uosto Jordanijoje. Į ten jie antradienį atvyko autobusu iš Izraelio.

Naujienų portalo „Delfi“ žurnalistė Ana Daukševič dar būdama Izraelyje viešai kritikavo Lietuvos vykdytą evakuacijos procesą.

„Viskas prasidėjo žiauriai gerai. Ta prasme, mes labai apsidžiaugėm, kad (...) pirmieji gavom žinią, kad mes būsim evakuoti“, – pasakojo ji.

A. Daukševič teigimu, problemos prasidėjo tuomet, kai Lietuvos institucijos suplanavo piliečius išvežti sausuma į Jordaniją, nors žurnalistus pakvietusi Izraelio Vyriausybė rekomendavo nesirinkti šio evakuacijos kelio.

„Kita pusė sako visiškai kitą. Ir tada pareina dar trečias srautas informacijos iš, na, kas ką pažįsta iš esmės, ir ten buvo tiksliausia visada dėl to, kad vėluos, dėl to, kad keičiasi lėktuvai, keičiasi planai ar dar kažkas“, – sakė žurnalistė.

„Ta prasme, ir tu galvoji, tai ar negali kažkaip ministerijos tarpusavyje susiskambint ir susitarti? Tai Izraelis mus veža, ne Izraelis mus veža, dar kažkas. (...) Man iš tikrųjų labai pritrūko komunikacijos“, – pridūrė ji.

Kiti evakuotieji priekaištų evakuacijos organizatoriams neturėjo.

„Po to, kai tu išgyveni (...) visą šitą stresą ir supranti, kad tu esi gyvas, tai aš manau, kad visa kita nueina į šoną“, – sakė Izraelyje viešėjęs Lietuvos gėjų“, – sakė visuomenininkas, Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko.

„Lietuvos diplomatams tikrai neturiu pastabų, visą laiką jautėme tikrai palaikymą“, – kalbėjo I. Narvydė.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys trečiadienį sakė, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) įsivertins komunikaciją su iš Izraelio evakuojamais šalies piliečiais.

„Šokas“ dėl Laurinavičiaus

Prieš skrydį iš lėktuvo buvo išlaipintas apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Evakuacinį skrydį vykdė Gedimino Žiemelio valdomos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ užsakomųjų skrydžių įmonė „Chapman Freeborn“.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) atstovas Darius Buta teigė, kad aiškinamasi, kas nutiko, stengiamasi padėti M. Laurinavičiui parvykti į Lietuvą.

„Marius buvo paprašytas ateiti į priekį ir lėktuvo įgula paprašė jį išlipti. Mes greit pribėgom prie Mariaus ir klausėm, kas atsitiko. Jisai paaiškino, kad jam buvo paaiškinta, kad jis turi išlipti ir, na, nebuvo pasakyta jokių priežasčių“, – pasakojo I. Jačauskas.

G. Žiemelis socialiniame tinkle pareiškė, kad pagal pirminę išvadą incidentas susijęs su grasinimu susprogdinti lėktuvą, tačiau M. Laurinavičius teigė neabejojantis, jog buvo išlaipintas dėl savo ankstesnės kritikos verslininkui dėl darbo su Rusija.

A. Daukševič teigė, kad kartu su M. Laurinavičiumi keliavusi grupė net nespėjo sureaguoti į incidentą.

„Mes gavom tokį šoką ir nelabai supratome, kas vyksta iš pradžių, ir galvojome, kaip čia kas. Ir atrodo, po to jau, žinai, po minutės ar dviejų, na galėjai ten užstot jį ar dar kažkaip. Bet tas šokas ir ta situacija realiai truko gal dvi minutes“, – sakė žurnalistė.

Kaip anksčiau skelbė BNS, lietuviai žydų valstybę buvo priversti palikti dėl karinio konflikto tarp Izraelio ir Irano, šalims beveik savaitę raketomis apšaudant viena kitą.

Izraelis praėjusią savaitę pirmas smogė Iranui, ataką prieš Teherano branduolinius ir karinius objektus bei aukščiausio rango karininkus argumentuodamas siekiu sužlugdyti šalies pastangas pasigaminti branduolinį ginklą. Izraelio smūgiai kliudė ir gyvenamuosius rajonus.

Iranas, iki šiol tvirtinantis branduolinę programą vystantis civiliniais tikslais, atsakė Izraeliui savomis raketų atakomis.