Jei ir toliau taip, kaip dabar, saugosime savo paveldą, tuoj nebeturėsime nei jo, nei verslių žmonių. Tokia mintis išryškėjo Lietuvos architektų sąjungos pirmininko, Dailės akademijos profesoriaus Mariaus Šaliamoro pranešime, kurį jis skaitė Seime vykusioje konferencijoje apie paveldo puoselėjimą.

Sistema diskutuoja su savimi

Pasak jo, dabartiniai dažnai perdėti paveldo saugojimo reikalavimai nepaiso žmogaus patogumo, riboja jo veiklos galimybes. Be to, jie reikalauja pernelyg daug investicijų, tad objektų sutvarkymas yra neįmanomas, dėl to viskas geriau paliekama griūti, o ne sutvarkoma.

M.Šaliamoras atkreipė dėmesį, kad kultūriniai reiškiniai, pokyčiai yra labai lėti, ir jokia greita revoliucija kultūroje neduoda gerų vaisių. Tačiau pokyčiai aplinkoje vis tiek yra neišvengiami, ir svarbus tampa klausimas, kas būtent saugoma. "Lietuvoje kultūros vertybių apsaugos sistema yra labai išsišakojusi, labai dažnai dirba pati sau, diskutuoja irgi su savimi. Ji daro registrus, po to juos tobulina, tada vėl panaikina, dar kartą gauna lėšų iš ES ir daro naujus registrus", – kalbėjo M.Šaliamoras.

Saugome šiukšlynus

Architekto teigimu, Lietuvoje yra saugomų ir tiesiog absurdiškų objektų – net šiukšlynų. Pavyzdžiui, lentiniai suklypę nameliai Šnipiškėse (Vilniuje), kuriuose dažnai kyla gaisrų kaip tik dėl to, kad saugomas lūšnyno autentiškumas. M.Šaliamoras vardijo ir kitus pavyzdžius, kurie, neleidžiant jų suremontuoti, kenkia žmogui ir darko bendrą vaizdą, bet sulaiko nuo investicijų, nes įsigijus tokį objektą jį išsaugoti pagal reikalavimus reikėtų daug pinigų.

"Taip išeina, kad paveldas yra vieni nemalonumai. Jo saugojimas ir dėmesys turi būti labai protingame balanse su finansais bei žmonėmis. Taip saugodami galime sugriauti visą savo kultūrą. Abejingumas aplinkai ir žmogui yra labai pavojingas. Pagal savo šiukšlynus ir vizualinę bei kitokią taršą esame jau arti Azijos miestų", – pažymėjo M.Šaliamoras.

Jis pateikė ir kitą pavyzdį, įrodantį, kaip aplinkos priežiūra veikia žmonių požiūrį į patį save, jų santykį su kitais žmonėmis ir ta pačia aplinka: "Niujorko meras, pasinaudojęs šia teorija, liepdavo perdažyti daugybę metro vagonų, kad nebūtų grafičių. Per dvejus metus nusikalstamumas Niujorko metro sumažėjo 60 proc."

Negali imtis verslo

M.Šaliamoras pasakojo, jog ne kartą girdėjo apie atvejus, kai net patriotiški lietuviai galiausiai nuleidžia rankas ir išvyksta į kitas šalis vien dėl to, kad būna nuvaikomi ir visiškai apribojami.

"Viena šeima norėjo pardavinėti ledus ar vaflius. Tris mėnesius visų institucijų valdininkai rodė jiems savo valdžią, svarbumą, dusino tuos žmones, kad jie galėtų pasistatyti kioskelį. Bet tie žmonės išvyko ir Londone per dvi dienas pradėjo verslą. Kitas dalykas – turime paveldinius objektus, kurie griūva, nes žmonės neturi tiek lėšų investuoti, kiek reikalauja valstybė, kuri pati nieko neduoda", – apie tai, kaip paveldo saugojimas griauna jį patį, kalbėjo M.Šaliamoras.

Architektas, žinoma, kalbėdamas neturėjo omenyje visų paveldo objektų, pavyzdžiui, paminklų, atminties vietų ir panašiai. Apibendrindamas M.Šaliamoras sakė, kad reikėtų iš tiesų saugoti paveldą, o ne šaukti apie tai: "Reikėtų turėti visiems galiojantį, tęstinį veiksmų planą, orientuotis į galutinį tikslą, siekti rezultato ir gerbti žmogų – vardan tos Lietuvos."