P.Čėsnai pateikti krovos kompanijų rūpesčiai

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija vakar pirmą kartą prisistatė naujai paskirtam susisiekimo ministrui Petrui Čėsnai. Ši asociacija tapo svarbia ir autoritetą turinčia struktūra sprendžiant įvairius su uosto veikla susijusius rūpesčius.

Uosto bendrovių vadovai susisiekimo ministrui pasakė daug su uosto veikla susijusių problemų. Pagrindinė mintis, kad dėl didesnių rinkliavų Klaipėdos uostas tampa nekonkurencingas. P.Čėsna teigė, kad, jei tai bus įrodyta, pasiryžęs mažinti rinkliavų dydžius. Tačiau uosto kompanijos turėtų susitaikyti su tuo, kad mažiau bus investuojama į uosto plėtrą.

Taip pat iš Klaipėdos uosto į Ventspilį dėl mažesnių tarifų su savo beveik 5 mln. tonų krova ketina išeiti „Mažeikių nafta“. Anot P.Čėsnos, jei taip atsitiktų, būtų blogai. Jis siūlė „Mažeikių naftos“ ir „Klaipėdos naftos“ bendrovėms kooperuotis ir iš Mažeikių į Klaipėdą tiesti vamzdyną šviesiesiems naftos produktams tiekti į uostą. Tai būtų naudinga „Mažeikių naftai“, nes ji Klaipėdos uoste turi lengvatinį krovos tarifą.

Dėl Rusijos geležinkelių tarifų politikos uostas netenka Rusijos krovinių. Susisiekimo ministras klausė uosto bendrovių vadovų nuomonės, ar tikslinga didinti geležinkelio tarifus per Lietuvą į Kaliningrado uostą gabenamiems naftos produktams.

Kita problema – geležinkelių į Klaipėdos uostą vystymas. Būtina plėsti Pauosčio geležinkelio stotį, kad būtų užtikrintas krovinių padavimas į šiaurinę uosto dalį – „Klaipėdos naftą“, KLASCO ir Krovinių terminalą, kur rugsėjį turėtų būti užbaigta naftos ir chemijos produktų terminalo statyba. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis pristatė ir pietinės uosto dalies geležinkelio problemas.