Renginys sulaukė didelio populiarumo – pasigrožėti nekasdieniais vaizdais, paklausyti koncerto ir pabūti tarp bendraminčių atėjo ir daug gražaus jaunimo, ir vyresnio amžiaus žmonės.
Šiek tiek sutemus prie jūros įžiebti laužai į paplūdimius atviliojo gausų būrį klaipėdiečių. Pasižiūrėti neeilinio reginio rinkosi tėvai su vaikais, paaugliai, senjorai. Pastarieji siurbčiojo šiltus gėrimus, fotografavosi, šnekučiavosi. Gerą nuotaiką kurstė ir savo pasirodymus žmonėms dovanojo įvairūs uostamiesčio meno kolektyvai.
Susirinkusiuosius sveikino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Prie šventinių laužų patruliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinės savanoriai.
Kadangi renginys vyksta vėlai, todėl viešoji įstaiga „Klaipėdos keleivinis transportas“ pasirūpino, kad iš Girulių ir Melnragės miesto autobusai šeštadienį kursuotų iki vidurnakčio.
Šimtmečio laužų grandinė – tarptautinio projekto „Senovinė ugnies naktis“, kuris vyksta nuo 2009-ųjų, dalis. Šiemet Lietuva pirmą kartą dalyvavo šiame projekte.
Paskutinį rugpjūčio šeštadienį uždegami Baltijos jūros pakrantės šalių laužai simbolizuoja vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją, kultūrinį paveldą. Šiemet minima ne tik Baltijos šalių draugystė, bet ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos valstybių atkūrimo šimtmetis. Šia akcija paminėtos ir Baltijos kelio 29-osios metinės.
Valstybės atkūrimo šimtmečio metais prie „Senovinė ugnies naktis – šimtmečio laužai“ iniciatyvos prisijungė ir simbolinius laužus Baltijos jūros pakrantėje uždegė ne tik Klaipėdos miesto, bet ir Klaipėdos rajono, Palangos, Neringos, Šilutės savivaldybės ir vietos bendruomenės, Pajūrio regioninio parko direkcija. Visoje Lietuvos pakrantės teritorijoje degė apie 25–30 laužų.
Klaipėdoje „Senovinę ugnies naktį“ organizavo kultūros centras Žvejų rūmai.
Teigiama, kad tarptautinio projekto metu skirtingose Baltijos pajūrio vietose – Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje bei Švedijoje – iš viso buvo įžiebti net 492 laužai.
Naujausi komentarai