Persirengėlių minia Morės nepagailėjo

Klaipėdiečiai vijo lauk šalčio rekordais garsėjusią žiemą

Ant Jono kalnelio vakar sugužėję persirengėliai vijo šiemet dideliais šalčiais žmones bauginusią žiemą.

Kiekvienais metais Klaipėdos etnokultūros centro ruošiamos Užgavėnių šventės dalyviai be gailesčio sudegino žiemą simbolizuojančią Morę ir sveikino dvikovą prieš Lašininį laimėjusį pavasario pranašą Kanapinį.

Nors Užgavėnės turėtų būti švenčiamos rytoj, vasario 28-ąją, ant Jono kalnelio elgetos, žydai, čigonai ir velniai rinkosi vakar.

Nebe pirmus metus šventę organizuojančio Etnokultūros centro iniciatyva Užgavėnių šventė iš darbo dienos ir šiemet buvo perkelta į nuo darbų laisvą sekmadienį.

Vakar popiet triukšminga persirengėlių procesija, kuriai vadovavo Kanapinis ir Lašininis, pasiekė Jono kalnelį. Ten šalia suręstų improvizuotų trobų jų jau laukė velniai, raganos ir giltinės, kurie ant lauželių kepė blynus.

Po Užgavėnių tradiciškai prasideda septynių savaičių pasninkas, susikaupimo ir ramybės laikotarpis, todėl linksmintis ir riebiai valgyti negalėsiantys klaipėdiečiai išnaudojo paskutinę galimybę ne tik padainuoti, parungtyniauti, bet ir paragauti karštų Užgavėnių blynų tiesiai iš raganų rankų.

Ant ledo linksminosi ir vaikai, ir jų tėvai. Nei vieni, nei kiti nenuliūdo, kad Jono kalnelį gaubiantį sniego patalą pilkšvai nudažė sudegintos Morės pelenai.

„Pamėklės sudeginimas reiškia žiemos pabaigą, pasiruošimą kitam gyvenimo etapui, naujiems darbams. Todėl Morės laidotuvių procesija yra labiau linksma nei gedulinga“, - pasakojo Etnokultūros centro specialistė Irena Niūniavaitė.

Morės mirtis ir Kanapinio pergalė prieš taukais apaugusį Lašininį reiškia tik viena - nors žiema trauktis dar nesiruošia, pavasaris jau visai ne už kalnų.