2015 metų pradžioje Lietuva paskelbė pradedanti vaikų globos namų reformą, pagal kurią globos įstaigos iki 2020 metų turėtų užsidaryti, o daugiau kaip 3 500 mokyklinio amžiaus vaikų turėtų būti apgyvendinti mažesnėse šeimynose, arba įtėvių bei globėjų šeimose.
Vis dažniau girdime apie naikinamas globos įstaigas, tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai perspėja, kad neretai reforma vykdoma tik popieriuje, o siekiant „gražesnių“ skaičių, daug vaikų į oficialią globotinių statistiką net nepatenka. Kaip pavyzdį vaiko teisių apsaugos kontrolierė nurodo mokyklų bendrabučius, kuriuose nuolat gyvena daugybė vaikų, turinčių šeimas ir galinčių po pamokų grįžti namo, tačiau to nedarančių.
„Lietuvoje nėra tokių didelių atstumų, kad (...) būtų labai neįveikiami atstumai. Kitas dalykas, visose savivaldybėse yra pavežėjimo paslauga – vaikai gali būti pavežti. Tai kodėl gi vaikai gyvena tose mokyklose su bendrabučiu? Kada susideda visas Lietuvos paveikslas, (...) tada paaiškėja, kad problema yra gana akivaizdi – tai yra socialinė problema. Yra nemažai vaikų, kurie vargu ar turi geras sąlygas namuose ir gerus santykius su savo tėvais. Mes, kažkuria prasme, valstybėje turime antrą dar tokią nelegalizuotą globos sistemą“, – teigia vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Neseniai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga tyrė, kaip užtikrinamos mokyklų bendrabučiuose gyvenančių vaikų teisės ir teisėti interesai. Suskaičiuota, kad mūsų šalyje yra 95 bendrabučius turinčios bendrojo lavinimo mokyklos, o juose gyvena daugiau kaip 3 000 jaunuolių ir vaikų, tarp jų – ir 110 ikimokyklinukų.
Naujausi komentarai