Peštynės dėl Sąjūdžio vardo Pereiti į pagrindinį turinį

Peštynės dėl Sąjūdžio vardo

Peštynės dėl Sąjūdžio vardo
Peštynės dėl Sąjūdžio vardo

Dvi­de­šimt­me­tį at­šven­tu­sio Są­jū­džio var­das ta­po ne­su­ta­ri­mų prie­žas­ti­mi. Bu­vę bend­ra­žy­giai ki­bo vie­ni ki­tiems į at­la­pus dėl tei­sės kal­bė­ti są­jū­di­nin­kų var­du.

Konf­lik­tas dėl pe­ti­ci­jos

Ki­vir­čų ug­nį įpū­tė da­lies bu­vu­sios Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rių pa­si­ra­šy­ta ir Pre­zi­den­tui Val­dui Adam­kui bei Sei­mui per­duo­ta pe­ti­ci­ja, ku­rio­je reiš­kia­ma abe­jo­nė, ar par­la­men­ta­rai neat­sik­lau­sę tau­tos ga­lė­jo ra­ti­fi­kuo­ti ES Li­sa­bo­nos su­tar­tį.

Do­ku­men­tą pa­si­ra­šė 119 są­jū­di­nin­kų. Tarp jų - ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­riai Vy­tau­tas Bub­nys, An­ta­nas Bu­ra­čas, Bro­nius Gen­ze­lis, Bro­nius Kuz­mic­kas, Bro­nius Leo­na­vi­čius, Jus­ti­nas Mar­cin­ke­vi­čius, Al­gi­man­tas Nas­vy­tis, Ro­mual­das Ozo­las, Ro­mas Pa­kal­nis, Sau­lius Pe­čiu­lis, Gin­ta­ras Son­gai­la, Zig­mas Vaiš­vi­la.

Pe­ti­ci­jo­je pra­šo­ma kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą (KT), kad šis pa­sa­ky­tų, ar to­kia su­tar­tis ga­lė­jo bū­ti ra­ti­fi­kuo­ta be re­fe­ren­du­mo, be to, ar ji pa­ti ne­prieš­ta­rau­ja pir­mie­siems še­šiems pa­grin­di­nio įsta­ty­mo straips­niams.

Z.Vaiš­vi­la vie­na­me iš Są­jū­džio dvi­de­šimt­me­čio su­kak­ties mi­nė­ji­mų yra itin kri­tiš­kai įver­ti­nęs Sei­mo spren­di­mą pri­tar­ti su­tar­čiai. Jis aiš­ki­no, kad tai ne­reiš­kia nie­ko ki­ta kaip vals­ty­bės pra­ra­di­mą.

Dangs­to­si sve­ti­mu var­du

Są­jū­džio ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ry­tas Kup­čins­kas ir gar­bės pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis va­kar pa­si­pik­ti­no, kad pe­ti­ci­ją pa­si­ra­šę žmo­nės dangs­to­si or­ga­ni­za­ci­jos var­du.
Va­kar iš­pla­tin­ta­me pa­reiš­ki­me jie at­krei­pė dė­me­sį, kad šie as­me­nys ne­da­ly­vau­ja Są­jū­džio veik­lo­je ir to­kiais pa­siū­ly­mais ban­do su­kel­ti su­maiš­tį, nes 1988 m. tris mė­ne­sius vei­ku­si ini­cia­ty­vi­nė gru­pė ir jos bu­vu­sių na­rių klu­bas pri­sta­to­mi kaip vei­kian­čios Lie­tu­vos Są­jū­džio or­ga­ni­za­ci­jos.

„Nei Są­jū­džio XI su­va­žia­vi­me, ku­ris įvy­ko vos prieš sa­vai­tę, ge­gu­žės 31 d., nei Są­jū­džio ta­ry­bos po­sė­džiuo­se jo­kios re­fe­ren­du­mo pro­ce­dū­ros, ku­rio­mis ga­li bū­ti sie­kia­ma at­plėš­ti Lie­tu­vą nuo ES, ne­svars­ty­tos", - tvir­ti­no Są­jū­džio va­do­vai.

Šiuo me­tu Są­jū­džiui va­do­vau­jan­tis R.Kup­čins­kas ne­bu­vo ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys. Jo biog­ra­fi­jo­je taip pat ne­nu­ro­do­ma ir tai, kad jis da­ly­va­vo Są­jū­džio veik­los pra­džio­je.

El­gia­si ne­ko­rek­tiš­kai

Pe­ti­ci­ją Sei­mui įtei­kęs bu­vęs ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys Gin­ta­ras Son­gai­la va­kar dien­raš­čiui tvir­ti­no, kad pa­si­pik­ti­nu­sie­ji per­si­sten­gė.

„Tai yra pi­lie­čių tei­sė, ja pi­lie­čiai ir pa­si­nau­do­jo. Ne­ži­nau, ar čia pa­si­pik­ti­ni­mas, ar tie­siog žmo­nės neišt­vė­rė sa­vait­ga­lio karš­čių ir pa­si­karš­čia­vo, - pa­reiš­kė jis. - Ma­nau, kad ki­ta pu­sė - Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nė gru­pė, ki­ti ak­ty­vūs są­jū­di­nin­kai - tu­ri pa­grin­do dau­giau pik­tin­tis. Kad gar­bin­gas Lie­tu­vos žmo­gus V.Lands­ber­gis to­kius pa­reiš­ki­mus da­ro, na, jis mo­ra­li­nę tei­sę tu­ri, ta­čiau ne­ko­rek­tiš­ka, kai da­bar­ti­nis Są­jū­dis, apie ku­rio veik­lą ma­žai ži­nau, for­ma­liai tu­rė­da­mas ju­ri­di­nį tęs­ti­nu­mą puo­la ki­tus žmo­nes." Jis pri­dū­rė, kad Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės klu­bas yra vei­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja. G.Son­gai­los tvir­ti­ni­mu, pe­ti­ci­jos au­to­riai ne­ke­ti­na vel­tis į konf­lik­tus su R.Kup­čins­ku ir V.Lands­ber­giu.

Ban­do pa­si­sa­vin­ti Są­jū­dį

Pe­ti­ci­ją pa­si­ra­šęs R.Ozo­las dien­raš­čiui tei­gė, kad V.Lands­ber­gis esą ėmė ne­bes­kir­ti fak­tų nuo to, ką no­rė­tų ma­ty­ti.

„Ini­cia­ty­vi­nė gru­pė su­kū­rė Lie­tu­vos per­si­tvar­ky­mo Są­jū­dį, ji vei­kė vi­są lai­ką, iki bu­vo at­kur­ta Lie­tu­vos vals­ty­bė. To­kie fak­tai. O kaip jiems at­ro­do, tai yra jų pro­ble­ma", - pa­si­pik­ti­ni­mo ne­slė­pė jis.

Pak­laus­tas apie konf­lik­tą dėl Są­jū­džio var­do, R.Ozo­las aiš­ki­no, kad da­ly­tis nė­ra ko, ir pa­reiš­kė, jog ini­cia­ty­vi­nė gru­pė yra ne­pa­nei­gia­mas is­to­ri­nis fak­tas.

R.Ozo­las tei­gia Są­jū­dį su­vo­kian­tis kaip opo­zi­ci­ją val­džiai, o V.Lands­ber­gis yra sa­kęs, kad są­jū­di­nin­kai tu­ri rem­ti Tė­vy­nės są­jun­gą ir krikš­čio­nis de­mok­ra­tus. „Tai yra Są­jū­džio po­li­ti­nis pri­va­ti­za­vi­mas ir tai ma­nęs nė kiek ne­ste­bi­na", - kal­bė­jo R.Ozo­las.

Ini­cia­ty­vi­nės gru­pės nė­ra

„Kiek­vie­nas pi­lie­tis ga­li reikš­ti nuo­mo­nę, bet jie nė­ra Są­jū­dy­je", - dien­raš­čiui dės­tė bu­vęs Są­jū­džio pir­mi­nin­kas, da­bar eu­ro­par­la­men­ta­ras V.Lands­ber­gis. Be­je, jis, bu­vęs vie­nas svar­biau­sių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rių, ig­no­ra­vo di­des­nę da­lį ren­gi­nių, skir­tų Są­jū­džio įstei­gi­mo ju­bi­lie­jui.

Po­li­ti­kas pa­brė­žė, kad do­ku­men­tą Pre­zi­den­tui ir Sei­mui įtei­kę žmo­nės ne­ga­li va­din­tis ir Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­ne gru­pe, nes to­kios or­ga­ni­za­ci­jos pa­pras­čiau­siai nė­ra.

„Ji eg­zis­ta­vo iki 1988 m. spa­lio 22 d., kai vy­ko stei­gia­ma­sis su­va­žia­vi­mas, ku­rį ji pa­ren­gė. Pas­kui bu­vo iš­rink­tas Są­jū­džio Sei­mas, ta­ry­ba, ir vis­kas. Taip, tai yra is­to­ri­nis da­ly­kas, jie yra įstei­gę ve­te­ra­nų klu­bą, bet jam pri­klau­so to­li gra­žu ne vi­sa ini­cia­ty­vi­nė gru­pė. Ta­čiau kai jie pri­si­sta­to kaip Są­jū­dis, tai yra vi­siš­ka ap­ga­vys­tė", - ti­ki­no jis.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų