Vadinamojo pinigų plovimo atvejų daugėja, o pinigus plaunantys nusikaltėliai tampa vis išradingesni. Jei šiai sričiai nebūtų skiriama daug dėmesio, Lietuva, ko gera, jau būtų tapusi aferistų rojumi.

Aukštasis pilotažas

"Pinigų plovimas – intelektualinė nusikaltimo rūšis. Galima sakyti, kad tam tikra prasme tai aukštojo pilotažo nusikaltimai, vykdomi arba naudojantis moderniomis technologijomis, arba itin kvalifikuotai klastojant dokumentus", – teigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus patarėjas Igoris Kržečkovskis.

Pareigūno duomenimis, ikiteisminių tyrimų, susijusių su pinigų plovimu, pastaraisiais metais vis daugėja.

"Galima sakyti, kad mums tai – jau atskira nusikalstamų veikų šaka, kuriai privalome skirti daugiau dėmesio, nes šie nusikaltimai – itin sudėtingai tiriami, daugiapakopiai, pavojingi ir dažniausiai atnešantys tikrai didelius nuostolius", – teigia I.Kržečkovskis.

Šiuo metu pagrindinis pinigus plaunančių veikėjų taikinys – finansinės institucijos ir jų klientai. Kitaip tariant, bankai ir jų klientai. Teisėsaugininkai pastebi, kad atakuojamos įvairios užsienio valstybės, tačiau vis dėlto labiausiai išsiskiria JAV.

Gauja pasisavino milijoną

Šių metų sausį FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su kolegomis iš JAV ir Kanados, išaiškino Marijampolės apskrities gyventojų gaują, kuri vertėsi stambaus masto sukčiavimu ir pinigų plovimu. Tuo įtariami septyni asmenys. Tris svarbiausius grupuotės narius teismas leido suimti.

Įtariama, kad šie asmenys pasinaudojo vogtais elektroninės bankininkystės duomenimis, prisijungė prie JAV bankų klientų sąskaitų ir iš jų į savo asmenines sąskaitas Lietuvos komerciniuose bankuose pervedė apie 400 tūkst. JAV dolerių (beveik 1 mln. litų).

Kai pinigus tikrino bankų darbuotojai, jiems sukčiai aiškindavo gavę lėšas kaip paskolas, kaip atsiskaitymą už parduotą nekilnojamąjį turtą, kaip tarpininkavimo mokestį ir pan. Vėliau įtariamieji pinigus išgrynindavo ir investuodavo į nekilnojamąjį turtą arba savo pačių įmones.

Gavę duomenų, kad nusikaltėliai vėl planuoja išsigryninti lėšas, FNTT pareigūnai surengė sulaikymo operaciją. Du įtariamieji sučiupti Kaune, Laisvės alėjoje, šalia komercinio banko, iš kurio sąskaitos ką tik buvo paėmę daugiau nei 130 tūkst. litų, apgaule atkeliavusių iš JAV.

Nustatyta, kad pinigai pervesti iš vieno JAV piliečio sąskaitos, esančios Kanados banke. Sąskaita buvo atidaryta pasinaudojus vogtais JAV piliečio duomenimis.

"Tokiais atvejais kaip šis svarbiausia laiku gauti informacijos. Be to, būtinas glaudus bendradarbiavimas su užsienio šalių kolegomis. Kitaip iššifruoti sudėtingą nusikalstamo mechanizmo schemą, atsekti pinigų kelią ir galutinį tikslą būtų beveik neįmanoma", – tvirtino FNTT direktoriaus patarėjas.

Siekė greitai praturtėti

Vis dėlto kartais bendradarbiavimas stringa, tačiau Lietuvos teisėsaugininkai sugeba ir patys susidoroti su užduotimi. To įrodymas – beveik 1,5 mln. litų iš užsienio bendrovių išviliojusio vilniečio Andrejaus Beliakovo istorija.

Jo nusikaltimus FNTT pareigūnai išnarpliojo vieni patys, taip ir nesulaukę pagalbos, nors jos ir prašė, iš garsiojo JAV Federalinių tyrimų biuro atstovų Baltijos šalyse.

Šių metų sausio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė A.Beliakovo skundą ir paliko galioti ankstesnio teismo verdiktą, kuriuo vilniečiui skirti treji metai nelaisvės. Be to, vyras įpareigotas atlyginti įmonėms padarytą žalą – daugiau kaip 1 mln. litų (kiek daugiau nei 134 tūkst. litų vienai iš nukentėjusių bendrovių A. Beliakovas grąžino anksčiau, kai įkliuvo FNTT).

Į A.Beliakovo pinkles pakliuvo JAV bendrovės direktorius, patikėjęs aferisto sukurpta istorija apie laivą, iš Turkijos į Ganą esą gabenantį 50 tūkst. metrinių tonų cemento. Suklastojęs nesamo krovinio dokumentus vilnietis pasiūlė amerikiečiui cementą pirkti už daugiau kaip 2,4 mln. JAV dolerių. Sukčiumi patikėjusi auka į jo nurodytą sąskaitą pervedė avansą – 500 tūkst. JAV dolerių, arba daugiau kaip 1,1 mln. litų.

Už šį ir dar kelis nusikaltimus gautus pinigus A.Beliakovas išsigrynino ir leido savo malonumui. Sumokėjo avansą už nusižiūrėtą prabangų butą naujame name sostinės Konstitucijos prospekte, prisipirko madingų drabužių, garsių firmų laikrodžių.

Beje, būtent todėl jo skundas ir buvo atmestas Apeliaciniame teisme: vilnietis tikino, esą pinigų jam reikėję sergančios motinos priežiūrai, tačiau teismas konstatavo, kad A.Beliakovas tiesiog siekė greitai praturėti nusikalstamu būdu.

Patikėjo suklastotais prašymais

Kitas FNTT laimikis – šešių asmenų gauja, kuri iš JAV įmonių pagrobė beveik 1 mln. litų. Nustatyta, kad nusikaltėliai suklastojo dviejų Lietuvos piliečių pasus ir, pasinaudoję jais, įsigijo dvi šalyje įsteigtas bendroves. Jų vardu buvo atidarytos sąskaitos trijuose Lietuvos bankuose.

Tuomet, suklastoję užsienio įmonių prašymus, aferistai juos faksu išsiųsdavo JAV bankams ir prašydavo pervesti pinigus už neva atliktus darbus iš JAV bendrovių sąskaitų į sąskaitas šalies bankuose.

Pareigūnai nustatė, kad iš kelių JAV bankų į minėtas sąskaitas atkeliavo 930 tūkst. litų. Pusę šių pinigų nusikaltėliai išsigrynino, o pasiimti kitos pusės nespėjo: keturis gaujos narius FNTT sulaikė nusikaltimo vietoje.

Visos operacijos – internetu

"Dar vienas nusikaltėlių veiklos būdas – jungtinės pajėgos – aferas organizuoja asmenys, esantys kitose šalyse, o lietuviai naudojami kaip tarpininkai. Kaip žmonės, kurie nurodytu momentu eina į bankus ir išgrynina pinigus. Dažniausiai – palyginti nedideles sumas, 20–30 tūkst. JAV dolerių ir panašiai. Dėl tokių nusikaltimų šiuo metu tyrimai atliekami Vilniuje ir Telšiuose", – pasakojo I.Kržečkovskis.

Dar kitais atvejais Lietuva bandoma pasinaudoti tik kaip tranzito šalimi. Tuomet, pasak FNTT direktoriaus patarėjo, viską lemia operatyviai gauta informacija. Priešingu atveju pinigai išplaukia negrįžtamai.

Neseniai tokią schemą tyrę teisėsaugininkai neleido "išgaruoti" daugiau kaip 1,2 mln. Australijos dolerių. Nustatyta, kad maždaug tokia suma buvo pervesta iš Australijos įmonės (jai nieko nežinant ir neįtariant) į JAV bendrovės sąskaitą Lietuvoje. Iš jos pinigai turėjo iškeliauti į sąskaitą įmonės, kuri skelbiasi užsiimanti prekyba auksu virtualioje erdvėje.

"Laiku gavus informacijos pinigus pavyko sulaikyti ir grąžinti nukentėjusiems. Priešingu atveju tai padaryti būtų sudėtinga, nes visos operacijos buvo vykdomos tik internetu, nė vieno nusikaltimo organizatoriaus ar vykdytojo Lietuvoje nebuvo nė kvapo", – teigė pareigūnas.

Plati veikla

FNTT priklauso vadinamajai Egmonto grupei, kuriai priklauso 116 pasaulio valstybių. Egmonto grupė vienija kiekvienoje šalyje esančius finansinės žvalgybos padalinius.

Siekdama sustiprinti kovą su pinigų plovimu FNTT inicijavo teisės aktų pakeitimus, kurie įsigaliojo 2008-aisiais. Sugriežtinti reikalavimai informaciją pareigūnams teikiantiems bankams, ypač – dėl kliento tapatybės ir veiklos nustatymo.

Kitos FNTT veiklos kryptys – kova su sukčiavimu mokant PVM, teroristų finansavimo prevencija, tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimo kontrolė, ES finansinių interesų apsauga ir ūkinės bei finansinės veiklos tyrimas.