Jau trečią parą laukiama žinių iš pagrobtų jūrininkų, kurie vakarinėje Afrikos pakrantėje esančio Port Harkorto uosto prieigose tapo Nigerijos piratų įkaitais. Iš keturių pagrobtųjų du – klaipėdiečiai. Jų tapatybės kruopščiai slepiamos. Tyrimą dėl mūsų šalies piliečių pagrobimo pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Mašinų skyrius – it barikada

Port Harkorto uosto prieigose pirmadienio vakarą piratai įsiveržė į šaldytas žuvis iš Afrikos žūklaviečių gabenantį transporto laivą "Solarte".

Tuo metu ant kapitono tiltelio budėjo pats kapitonas (Ukrainos pilietis), pirmasis jo padėjėjas (Lietuvos pilietis) ir dar du jūrininkai.

Preliminariais duomenimis, scenarijus buvo įprastas tokiam "spektakliui": temstant nedidelis greitaeigis kateris su ginkluotais užpuolikais prisiartino prie "Solarte", kurio įgula, suprantama, buvo neginkluota, tad priešintis įsibrovėliams negalėjo.

Manevruoti, ketinant išvengti užpuolikų, dideliu (92 m ilgio) laivu buvo per vėlu.

Piratai atsigabentomis kopėčiomis užsiropštė ant denio, įsiveržė į kapitono tiltelį ir grasindami ginklais išsivedė keturis ten buvusius žmones. Likusi įgula – 16 jūrininkų – užsibarikadavo mašinų skyriuje.

Užpuolikai su įkaitais sėdo į katerį ir dingo iš akių. Nei apie juos, nei apie pagrobtuosius iki vakar vakaro nebuvo jokių žinių.

Patį laivą su be kapitono likusia įgula Nigerijos kariškiai atlydėjo į Port Harkorto uostą ir ten juos saugo. Tad jūrininkams esą grėsmės nėra.

Viešumas gali pakenkti?

Apie įkaitų dramos baigtį kol kas niekas nekalba, nes laivo savininkai iš piratų dar nesulaukė jokių reikalavimų.

Užpultas laivas priklauso Sankt Peterburge registruotai Rusijos kompanijai "Rainbow Reefers", o plaukioja išskleidęs Komorų salų vėliavą.

Įgulos įdarbinimo sutartį su laivo savininkais sudarė Klaipėdoje įsikūrusi žvejybos bendrovė "Baltlanta". Todėl dauguma šio laivo komandos – Lietuvos piliečiai.

Laikinasis "Baltlantos" vadovas Saulius Žukauskas tikino, kad laivo savininkai netrukus po incidento su jais susisiekė. Tačiau jis įsitikinęs, jog per didelis viešumas įkaitams gali pakenkti.

"Kuo mažiau tai bus eskaluojama, tuo lengviau bus tiems, kurie yra pagrobti. Kuo didesnis triukšmas, tuo didesnė išpirkos kaina. Reikia suprasti tuos dalykus. Neabejoju, kad šitos žinutės užpuolikus tikrai pasieks. Tad reikia daugiau kantrybės ir mažiau triukšmo", – įsitikinęs S.Žukauskas.

Teigiama, kad šiemet tai yra dešimtasis prie Nigerijos krantų piratų užpultas laivas, kai įkaitais paimami įgulos nariai.

"Mano vyras nekart lankėsi Port Harkorte. Atskridusius užsieniečius Nigerijos oro uostuose pasitinka ginkluota apsauga ir palydi iki pat viešbučių. Visi žino, kokia tai šalis", – apie Afrikoje jūrininkus tykančius pavojus dienraščiui ne taip seniai pasakojo Jūrininkų žmonų sąjungos vadovė klaipėdietė Jelena Krochina.

Susirūpino Vyriausybė

Apie tai, kad pirmadienio vakarą Afrikos pakrantėje Lietuvos piliečiai pateko į didelę bėdą, netrukus informuota ir mūsų šalies Vyriausybė. Tačiau jūrininkų asmens duomenys neskelbiami dėl jų pačių saugumo, artimieji apie incidentą informuoti.

Vakar Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl spalio 19 d. Port Harkorto uosto prieigose užpulto laivo ir pagrobtų dviejų Lietuvos piliečių.

Policijos departamentas informavo, kad šiuo metu atliekami pirminiai procesiniai veiksmai, renkant visą su šiuo nusikaltimu susijusią informaciją.

"Baudžiamasis kodeksas už tokį nusikaltimą numato laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų", – teigia Policijos departamentas.

Tačiau tikimybė, kad Afrikos nusikaltėliai bus baudžiami pagal Lietuvos įstatymus ne tik menka, bet ir juokinga.

Anot Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovo Petro Bekėžos, yra ir tarptautiniai įstatymai, kurie taip pat labai griežtai baudžia už piratavimą.

"Yra kalėjimai Afrikoje, kur kalinami tie piratai. Bausmė gali siekti ir iki 10 metų nelaisvės, priklausomai nuo to, ką jie padarė: ar tik plėšikavo, ar ką nors nužudė. O čia, Lietuvoje, ar reikalingas toks tyrimas, net nežinau. Galbūt, jei bus pagauti tie pagrobėjai, jiems bus keliami papildomi kaltinimai", – svarstė P.Bekėža.

Fatališki sutapimai?

Neoficialiais duomenimis, užpultasis refrižeratorius "Solarte" iki 2008 m. priklausė Klaipėdos kompanijai "Limarko" ir buvo pavadintas "Tukanu".

Kompanijos vadovas Vytautas Lygnugaris dienraščiui patvirtino, jog tokio pavadinimo laivą bendrovė pardavė britams maždaug prieš 8 metus, tačiau jam buvo naujiena, kad pirmadienio vakarą prie Nigerijos įkaitų dramą išgyvenęs laivas yra buvęs "Tukanas".

"Kažkada mes turėjome laivą "Tukanas", tai yra teisybė, bet tokio pavadinimo laivų pasaulyje yra daugiau. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai tas pats", – dienraščiui sakė V.Lygnugaris.

Pačiai bendrovei "Limarko" Nigerijos piratai daug rūpesčių pridarė 2009–2010 m. Per šį laikotarpį net du šios kompanijos laivai patyrė jų išpuolius, kai į nelaisvę buvo paimti įgulų nariai.

2009 m. rugpjūčio 3 d. "Limarko" priklausantis laivas "Saturnas", plaukęs su Lietuvos vėliava, Escravos reide (Nigerija) buvo užpultas ginkluotų užpuolikų.

Įkaitais paimti 5 iš 14-os jūrininkų, Lietuvos piliečių, ir išgabenti greitaeige valtimi nežinoma kryptimi.

Nepraėjus nė metams po išpuolio prieš "Saturną", piratai nusitaikė į dar vieną "Limarko" laivą "Argo" ir pagrobė jo kapitoną klaipėdietį Dmitrijų Baškirovą.

Tačiau po įkaitų išlaisvinimo tiek Lietuvos valdžia, tiek kompanijos vadovybė paneigė, kad už juos buvo sumokėta išpirka.

Iki šiol kruopščiai slepiama, kas, kaip ir kokia kaina išvadavo įkalintus vyrus.

Tuometis Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tikino, kad už jūrininkų laisvę šalies Vyriausybės atstovai nemokėjo pinigų juos pagrobusiems piratams.

Už kitą klaipėdietį, taip pat jūrų piratų įkaitą Pavelą Galijevskį, kuris į nusikaltėlių nagus pakliuvo kartu su Norvegijos kompanijai "Salhus Shipping AS" priklausančio tanklaivio "Bow Asir" 27 narių įgula, išpirka vis dėlto buvo sumokėta. Tai padarė laivo savininkas. Incidentas įvyko 2009 m.

Tarptautinės bendruomenės pastangos sutramdyti Afrikos pakrantėse siautėjančius piratus ilgai buvo bevaisės. Vien 2008 m. piratams sumokėta 60–80 mln. JAV dolerių išpirkų.

Persikėlė į kitą regioną

Jūrų saugumo komiteto duomenimis, nesaugiausiomis šiuo metu laikomos Pietryčių Azijos, Rytų Afrikos bei vakarinės Pietų Amerikos pakrantės.

Į pavojingiausių regionų dešimtuką, kuriam tenka daugiau kaip du trečdaliai užpuolimų, patenka Nigerija, Vietnamas, Gajana, Ekvadoras ir Adeno įlankos bei Raudonosios jūros regionas.

2013 m. jūrų plėšikams pavyko užgrobti 13 laivų, įkaitais paimti 304 žmones.

Pernai piratai užgrobė jau 21 laivą, nužudė 4 jūrininkus, dar 13 sužeidė, įkaitais paėmė 442 jūrininkus.

2014 m. pasaulio vandenyse iš viso užregistruotos 245 piratų atakos, beveik kas dešimtas išpuolis pavyko.

Dabartiniai piratai taip pat reikalauja piniginės išpirkos už įkaitus, bet dažniausiai tenkinasi plėšdami užgrobtus laivus.

Spėjama, kad nusikaltimo vykdytojams tenka tik trupiniai, grobį išsidalija gaujų vadai, o dalis pinigų tenka trečiųjų šalių korumpuotiems valdininkams.

Piratų išpuoliai Adeno įlankoje pastaraisiais metais gerokai sumažėjo, kai prekybinius laivus ėmėsi saugoti kariškiai.

Į operaciją prieš jūrų piratus aktyviai įsitraukė Rusijos, Kinijos bei NATO karinės pajėgos.

Tačiau ir pačiuose prekiniuose laivuose jau atsirado ir ginkluotų apsaugos darbuotojų.

Pastaruosius penkerius metus lietuvių jūrininkams sėkmingai pavyko išvengti susidūrimų su piratais.