Biržuose uždarius vienintelę veikusią pirtį, miestiečiai praustis traukia į kaimyninius rajonus, ten palikdami ir dalį pinigų.

Tačiau gyventojai nepatenkinti, nes brangstant degalams, brangsta ir kelionės, praneša LTV „Panorama“.  

Prieš šventes norintys išsimaudyti pirtyje biržiečiai priversti važiuoti 40 ir daugiau kilometrų į kaimyninius rajonus. Mat ilgus dešimtmečius veikusią ir nemažai lankytojų sulaukdavusią vienintelę pirtį miesto valdžia atsisakė išlaikyti.

„Pernelyg didelė prabanga Biržų rajono savivaldybės biudžetui – kriziniam biudžetui, nes jis buvo sumažintas daugiau kaip 40 proc.“, – sako Biržų mero pavaduotojas Aurimas Frankas.

Rajono taryba pirtį perdavė priemiestinio kaimo bendruomenei, tačiau ir ši jos kratosi – esą žmonės turintys keletą savų, o labiausiai pirties reikia biržiečiams.

„Kiek žinau čia ir pečiai neekonomiški, elektra šildomi. Tikrai bendruomenė jokių galimybių išlaikyti pirties neturi“, – tvirtino Rinkuškių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Misevičienė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, pastatas nešildomas, susidėvėjusi šildymo sistema. Neva perduodami pirtį rajono vadovai žinojo, kad be didesnės rekonstrukcijos pirties katilų kaimiečiai neužkurs.

„Kurie labai norėjo [į pirtį], galėjo vykti į Vabalninką arba į kaimyninius rajonus“, – sakė A. Frankas.

Kaimyninio Pasvalio rajono pirtyje – kas trečias biržietis. Savivaldybė Paslaugų ir užimtumo centrui skiria 20 tūkst. litų, dar tiek suneša pirties klientai.

„Uždarius kaimyniniame rajone pirtį, labai noriai lankosi biržiečiai. Ypač paslaugomis naudojasi pensinio amžiaus žmonės. Jiems tai kažkaip tapo netgi tradicija – atvažiuoti į Pasvalį pirtin“, – pasakojo Pasvalio paslaugų ir užimtumo centro direktorė Rasa Beinorienė.

Pasak rajono vadovų, pirties veikla nuostolinga, tačiau jie supranta, kad ji būtina neturintiesiems kur nusiprauti. Be šios pirties Pasvalio rajone veikia dar dvi – Joniškėlyje ir Krinčine.