Punia – viena iš seniausių 14 ankstyvųjų Lietuvos gyvenviečių, garsi istorine praeitimi ir siejama su Pilėnų tragedija. Ją aprašė Vincas Krėvė kūrinyje „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį, Punios valdovą“, Maironis eilėraštyje „Ant Punės kalno ties Nemunu“, Liudvikas Kondratovičius-Sirokomlė poemoje „Margiris“, Vytautas Klova sukūrė operą „Pilėnai“.

Puniai tapus mažąja kultūros sostine ir siekiant dar daugiau pritraukti turistų, iš Europos Sąjungos fondų į infrastruktūrą planuojama investuoti ne mažiau nei 3 mln. eurų. 

„Vienas iš būtiniausių darbų, kurį turime padaryti, – per projektus įsigyti plokščiadugnį 12-15 vietų laivą, kad nereikėtų turistams, apžiūrėjusiems piliakalnį, gražų Nemuno vingį, į Punios šilą važiuoti per Alytų ir nuvykti apie 30 kilometrų. Be abejo, svarbu atgaivinti prieplauką. Galvojame apie tilto įrengimą, erdvę šeimai. Be abejo turėtų atsiverti pilies vartai, virš kurių būtų regykla“, – pasakoja Alytaus rajono vicemeras Arvydas Balčiūnas.

Punios gyventojai puoselėja krašto papročius, garsėja kulinarinio paveldo tradicijomis. Moterys Dzūko pirkioje svečius vaišina namine duona, tautiniu kulinariniu paveldu pripažintomis bulvinėmis bandomis.

„Mano malonumas – kulinarinis paveldas šito krašto, panemunių dzūkų. Tai ir bulvinės bandos, rozavi blynai. Pradėjom šiais metais gaminti ir galvojam netgi apie sertifikavimą švilbikų“, – sako Punios bendruomenės narė Ona Kizelienė.

Puniškiai vietinius ir svečius iki naujųjų kvies į parodas, klasikinės muzikos koncertus, edukacines popietes, totorių tradicines šventes, etnografinių ansamblių festivalį. Birželį į suvažiavimą rinksis mažųjų Lietuvos kultūros sostinių atstovai. Čia vyks ir pagrindinė Seimo paskelbtų piliakalnių metų šventė.

„Kur rasite dar tokį kraštą, kad apie 10 žmonių yra išleidę savo knygas, kalba eilėmis, kalba meistrišku žodžiu, taip pat – žemdirbiškos tradicijos, pabaigtuvių tradicijas. Išryškiname Oninių šventę, perduodame jaunajai kartai, kas buvo senovėje“, – sako Punios seniūnas Gintautas Laukaitis. 

Dešimt mažųjų Lietuvos kultūros sostinių – Raudondvaris, Priekulė, Vabalninkas, Paežeriai, Vilkyškiai, Ukrinai, Gasčiūnai, Labanoras ir Palūšė – lankytojus kvies į daugiau nei 100 renginių.