„Punios piliakalnio ir gyvenvietės kompleksas – valstybės saugomas kultūros paminklas, todėl buvo svarbu pristabdyti paviršinę eroziją ir pritaikyti piliakalnį lankymui“, – pranešime teigė Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė Ingrida Ignatavičienė.

Šiemet inžinerinėmis priemonėmis sutvirtintas Punios piliakalnio paviršius, įrengti takai, atlikti sanitariniai medžių ir krūmų kirtimai, šlaitai apsėti žolių mišiniais.

Lankytojams įrengti takai, jungiantys visus teritorijoje esančius pažintinius objektus, rekonstruoti laiptai, įrengtos apžvalgos ir edukacinės aikštelės, pastatyti informaciniai stendai, sukurto erdvės poilsiui.

Taip pat turistų patogumui papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nauji dviračių stovai.

Punios piliakalnis yra Alytaus rajone, šalia Punios kaimo, Nemuno dešiniajame krante, prie Punelės upelio žiočių. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria viena iš gražiausių šalies panoramų: plati Nemuno juosta, priešais ošia Punios šilas.

Manyta, kad ant Punios piliakalnio stovėjo kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais, todėl piliakalnio papėdėje pastatytas paminklinis akmuo su Maironio eilėmis Margirio atminimui: „Tai kapas Margio milžinų!“.

Punios piliakalnis išsiskiria ne tik savo kraštovaizdžio aplinka, nes yra Punios kraštovaizdžio draustinio teritorijoje ir rytinėje pusėje ribojasi su Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, bet taip pat tai – vienas aukščiausių ir vienas žinomiausių piliakalnių Lietuvoje, jo šlaitų aukštis siekia 44 metrų.

Iš istorinių duomenų žinoma, kad XIV amžiaus pabaigoje ant piliakalnio stovėjo Punios pilis, siejama su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medžioklės dvarais, vėliau iki XVIII amžiaus jame buvo dvarvietė – Punios seniūnų rezidenciniai rūmai.

Lankytojų laukia ir Vytauto kalnas

Šiemet sutvarkytas buvo ir netoli Punios esančio Birštono piliakalnis, dar vadinamas Vytauto kalnu, vienas žinomiausių ir aukščiausių Lietuvoje.

Kadaise čia stovėjusi pilis laikyta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto medžioklės dvaru, kur nuolat lankydavosi Lietuvos ir kitų šalių didikai.

Piliakalnio šlaitai siekia 40 metrų aukštį. Rekonstrukcijos metu buvo svarbu ne tik sukurti patogią infrastruktūrą lankytojams, bet ir išsaugoti paveldą.

„Visas Birštono piliakalnio ir jam priklausančios senovės gyvenvietės sutvarkymas vyko dviem etapais. Per 18 mėnesių sutvirtintos ir užlygintos kalno įgriuvos, nuošliaužos ir šlaitai. Suremontuotas vakariniame piliakalnio pakraštyje esantis žvyro dangos takas, į piliakalnį vedantys laiptai, atnaujinta dalies kelių danga. Renovuoti du tilteliai ir įrengtas vienas papildomas. Išvalyta ir sutvarkyta aplinka“, – sakė I. Ignatavičienė.

Taip pat lankytojų patogumui įrengti pėsčiųjų takai, apžvalgos ir edukacijos aikštelės, pastatyti informaciniai stendai, sukurtos patogios erdvės poilsiui.

Papėdėje yra automobilių stovėjimo aikštelė, įrengti nauji dviračių stovai. Po rekonstrukcijos šis objektas pritaikytas ir žmonių su negalia judėjimui.

Be to, šiemet baigtas tvarkyti netoli Druskininkų esančios Liškiavos piliakalnis, ant kurio XV amžiuje stovėjo nebaigta mūrinė pilis, taip pat atsiveria Nemuno panorama.

Per 15 mėnesių trukusią rekonstrukciją teritorijoje atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, po jų išryškėjo piliakalnio kontūrai.

Sutvarkyti pėsčiųjų takai, atnaujinti takai, laiptai, suremontuota automobilių stovėjimo aikštelės dangos, įrengta ir nauja 550 kvadratinių metrų apžvalgos aikštelė.