Ministerijos teigimu, antradienio pavakarę krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis el. paštu gavo suklastotą NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo laišką, kuriame pranešama apie neva priimtą sprendimą išvesti iš Lietuvos NATO karius.

„Tai dar vienas iš daugelio bandymų pandemijos krizę paversti ir saugumo krize. Melagienomis kaip ši siekiama pasėti nepasitikėjimą Aljanso partneriais ir NATO vienybe", – ministerijos pranešime teigė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.   

Ministerijos teigia, kad analogišką žinią, pirminiais duomenimis, gavo ir Lietuvos žiniasklaida, institucijos bei adresatai pagrindinėje NATO būstinėje Briuselyje.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuoseklūs bandymai skleisti dezinformaciją, išnaudojant pandemijos krizę, stebimi jau porą mėnesių.

„Skleistos melagienos apie neva konoravirusu apsikrėtusį Lietuvoje dislokuotą JAV karį ar Krašto apsaugos ministerijos neva išreikštą ketinimą nestabdyti tarptautinių karinių pratybų“, – rašoma ministerijos pranešime.

Jame teigiama, kad nuo vasario 1-osios užfiksuoti 807 klaidinančios informacijos apie COVID-19 atvejai.  Jie buvo skleidžiami rusų, anglų ir lietuvių kalbomis. Daugiausia atvejų – beveik du trečdaliai – fiksuoti rusų kalba.

Dažniausiai informaciniai incidentai būna tiesiogiai susiję su viruso suvaldymo Lietuvoje ir kitose ES šalyse temomis arba netiesiogiai ne tiesiogiai susiję su kitomis temomis – išnaudojant koronaviruso kontekstą neigiamos informacijos žinutėms prieš Lietuvos strateginės reikšmės klausimus skleisti.

Pastaruoju metu, ministerijos teigimu, ypač išaugo informacinių incidentų, kurių taikinys NATO.

Koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti.

„Deja, bet koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti. Apie tai kalbėjomės tiek su NATO, tiek su ES gynybos ministrais, tad klausimo svarbą supranta ir jaučia visos valstybės“, – sakė R. Karoblis.

„Negalime leisti, kad ši krizė pakenktų ilgalaikiams valstybių gynybos tikslams, tad atvejai kaip šis tik dar kartą įrodo, jog ir toliau turime skirti deramą dėmesį gynybos stiprinimui – tiek konvenciniams, tiek kibernetiniams pajėgumams“, – pridūrė krašto apsaugos ministras.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai šia tema išskiria kelias grupes dominuojančių naratyvų.

„Vienas jų teigia, kad neva NATO paskirtis yra pasikeitusi ir dabartinis jo egzistavimas kelia grėsmę pačioms šios organizacijos narėms. Skleidžiama melaginga informacija apie nepriimtiną sąjungininkų karių elgesį viešosiose vietose, dėl to protestuojančius Lietuvos piliečius“, – rašoma ministerijos pranešime.

„Taip pat teigiama, jog vietoj to, kad kovotų su COVID-19, NATO neva pinigus skiria branduolinei ginkluotei, ko pasekoje aukomis taptų Europos, taip pat ir Lietuvos piliečiai. NATO taip pat tendencingai kaltinamas „anti-rusiška“ retorika“, – teigiama jame.