Iš Lietuvoje veikusių penkiolikos valstybės archyvų lieka tik aštuoni. Tačiau gyventojai, nuogąstaujantys, kad teks klaidžioti ieškant dokumentų, raminami, jog visi saugomi archyvai liks savo vietose, naikinamos tik kai kurios vadovų ir buhalterių pareigybės.

Pertvarka daugiausiai palies apskrities archyvų darbuotojus. Iš aštuonių apskričių archyvų lieka tik keturi regioniniai. Vyriausiojo archyvaro teigimu, patys archyvai liks savo apskrityse, lankytojai pertvarkos nepajus, tik kai kur nebeliks administracijos darbuotojų, mažesnieji taps didesniųjų padaliniais.

„Mes kalbame apie tai, kad taupomos administravimo lėšos, mažėja biudžetinių įstaigų skaičius, automatiškai mažėja vadovų, mažėja buhalterių, atskirų buhalterijų skaičius ir tokiu būdu mes taupome bendrosioms funkcijoms skirtas lėšas ir yra bendras sutarimas ir su premjeru, ir su ministru, kad tos sutaupytos lėšas lieka valstybinėje archyvų sistemoje“, – sako Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis.

Pasak vyriausiojo archyvaro, sutaupę bent septynias administracijos darbuotojų pareigybes – tai yra, apie 150 tūkst. litų per metus – tuos pinigus skirs archyvarų darbo užmokesčiui didinti. Dėl pertvarkos sutarta po beveik dešimties metų diskusijų.

Įstrigę ir valstybės archyvų patalpų remontai. Šiandien tik 40 proc. saugyklų atitinka archyvams keliamus reikalavimus. Daugiausiai lankytojų sulaukia seniai remonto nematęs Valstybės istorijos archyvas. Todėl svarstoma, gal vertėtų jį iškelti į šiuo metu rekonstruojamą pastatą Vilniaus centre. Anksčiau planuota šią vietą atiduoti Naujajam archyvui, kuris kaupia valstybės institucijų dokumentus nuo 1990-ųjų metų.

„Jei šnekame pagal tyrinėtojų srautus ir lankytojų srautus, tai didžiausią susidomėjimą kelia Lietuvos istorijos dokumentai“, – sako R. Kraujelis.

Tačiau pastatui užbaigti trūksta dar 10 mln. litų. Planuojama, kad statybos bus baigtos po dvejų metų. Administracijos reformą archyvai turi baigti greičiau – iki kitų metų.