Tokia nuostata priimta atsižvelgus į praktikoje pasitaikančius atvejus, kai be atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens žinios iš kapavietės ekshumuojami mirusiųjų palaikai.

Anot Aplinkos ministerijos parengto nutarimo, taip pat nustatyta, kad apie sprendimą drausti laidoti veikiančiose arba riboto laidojimo kapinėse papildomai turi būti informuotas ir kapinių prižiūrėtojas.

Tokį sprendimą priima savivaldybės, kurioje yra kapinės, meras. Tą jis turi padaryti per tris darbo dienas nuo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) raštu pateikto siūlymo gavimo.

Nutarimu taip pat nustatoma, jog kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip du metrai.

Tuo metu duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, taip pat išberiant juos į kapo duobę – ne mažesnis kaip vienas metras.

Kaip nurodoma dokumente, pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui.

Ši nuostata negalioja neprižiūrimoms kapavietėms, kuriose galima laidoti, jei praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos ir yra gautas leidimas laidoti.

Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.