Reaguodamas į teroro išpuolius Prancūzijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašys šiuo metu svarstomame kitų metų biudžete numatyti daugiau lėtų Valstybės saugumo departamentui (VSD) bei Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinei „Aras“.

Būtina naujoviška technika

Pasak Seimo NSGK vadovo Artūro Paulausko, VSD prašoma papildomai skirti 2 mln. eurų, „Arui“ - 800 tūkst. eurų. Tačiau komiteto pirmininkas pabrėžė, kad tokios sumos - tik minimaliam tarnybų parengtumui užtikrinti, nes realus poreikis yra didesnis. A.Paulauskas priminė, jog VSD nurodo 5,3 mln. eurų papildomų lėšų poreikį, „Aras“ - 1,8 mln. eurų.

„Didžiausia problema - žvalgyba, resursai veiklai, jų bendravimui su partneriais, tai yra nemaži pinigai. Antras dalykas, „Aras“, kuris tiesiogiai dalyvautų laisvinant įkaitus, užkardant ir panašiai, turi turėti ginkluotę, amuniciją, kuri atitinka aukščiausius standartus“, - sakė komiteto vadovas.

VSD kitų metų biudžeto projekte numatyta 23 mln. eurų.

VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys sakė, jog papildomas finansavimas būtinas technologinėms priemonėms,padedančioms rinkti žvalgybinę informaciją. „Finansavimo trūksta iš esmės, ir technologine prasme mes turėtume daryti žingsnius dabar, kad galėtume rinkti tokią žvalgybos informaciją, kuri padėtų išvengti grėsmių. Jei mes tų žingsnių nepadarysime šiuo metu, gali būti, kad mes būsime iš esmės pavėlavę“, - žurnalistams sakė VSD atstovas.

Pasak jo, teroristų komunikavimo būdai darosi vis išradingesni, todėl būtina investuoti į technines priemones, kurios yra brangios. „Prevencinis, žvalgybos darbas yra brangus ir tos priemonės yra brangios. Tai yra didelių tarnybų Europoje atsakomybė, visų pirma, bet ir mažos tarnybos yra svarbios, mes irgi turime savo dalį, kurią užpildome bendrame Europos paveiksle - turime bendrą Šengeno erdvę, asmenys juda laisvai, mes turime būti operatyvūs ir vienu žingsniu priekyje. Tam turime turėti technines platformas, komunikacijos būdus ir kitus dalykus, kurie galutiniame rezultate susiveda į finansavimą“, - sakė K.Budrys.

Komitetas trečiadienį su tarnybų vadovais aiškinosi, kaip Lietuvos institucijos pasirengusios veikti šalyje kilus teroro grėsmei. Kaip vieną esamos sistemos spragų A.Paulauskas įvardijo ir, jo žodžiais, pernelyg ilgą sprendimų priėmimo kelią.

„Man asmeniškai susidarė nuomonė, kad šita sistema nėra gerai sudėliota, nėra tiksli, nes dabar ji peršoka iš įvykio iškart į krizės komitetą, kuriam vadovauja premjeras, ir visi kiti sprendimai lyg ir negalimi be šio komiteto pritarimo. Mūsų nuomone, reikėtų greitesnės schemos ir tikslesnės“, - kalbėjo A.Paulauskas.

Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis savo ruožtu sakė, jog identifikavus terorizmo grėsmę resursų užkardyti įvykiams būtų, tačiau kita situacija, jei pajėgoms reikėtų reaguoti į įvykdytą teroro aktą. „Jei kiltų grėsmė, resursų (jai užkardyti), matyt,surastume, bet jei pats faktas įvyktų, su reagavimu būtų priklausomai nuo apimčių, kuo daugiau taškų būtų, tuo sudėtingiau. Specialūs daliniai yra dislokuoti, apie „Arą“ kalbant, Klaipėdoje ir Vilniuje“,- apie policijos pasirengimą teroro atveju sakė S.Skvernelis.

Taip pat jis sakė, jog turimų specialiųjų pajėgų plėsti nereikia, bet svarbu jas aprūpinti tinkama amunicija. „Nieko nereikia plėsti, iš tiesų tuos žmones, kurie šiandien atsako už pirminį reagavimą, likvidavimą, reikia tinkamai aprūpinti, bent jau reikalinga ginkluotė, technika ir individualios apsaugos priemonės. Šiandien mes turime ypatingą dėmesį skirti „Arui“, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Viešojo saugumo tarnyba iš to sovietinio palikimo privalo išbristi ir BTR'us sovietinius, kurie sunkiai važiuojantys ir visiškai neitnkami, (pakeisti)“, - kalbėjo ministras po komiteto posėdžio.

Po išpuolių Paryžiuje prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD siūlo kurti Vyriausybei pavaldų koordinacinį centrą, kuris galėtų užtikrinti efektyvesnį darbą terorizmo ir kitų krizių atveju.

Praėjusią savaitę per virtinę ginkluotų išpuolių Paryžiuje žuvo mažiausiai 129 žmonės, daugiau kaip 350 asmenų sužeista.

Turi 25 neperšaunamas liemenes

Krašto apsaugos finansavimo sąskaita siūloma didesnį finansavimą kitais metais numatyti šalies saugumui, policijai, sienos apsaugai.

Tokį sprendimą trečiadienį, svarstydamas kitų metų valstybės biudžetą, priėmė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Vyriausybė įpareigota įvertinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymus kitais metais daugiau lėšų numatyti Valstybės saugumo departamentui (VSD) - maždaug 2 mln. eurų, Specialiųjų tyrimų tarnybai - 760 tūkst. eurų, Policijos departamentui - 5 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) - 4 mln. eurų, Viešojo saugumo tarnybai - 1 mln. eurų ir dar beveik 1mln.eurų siūloma numatyti Vadovybės apsaugos departamentui.

Vyriausybei peržiūrint prašymus dėl finansavimo saugumui, policijai, sienos apsaugai didinimo konservatorė Irena Degutienė pasiūlė įvertinti „susidariusios situacijos poreikius“ (terorizmo aktus Paryžiuje - BNS). 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas komiteto nariams aiškino, kad VSD numatyti daugiau lėšų yra būtina.

„Jiems reikia mažiausiai 2 mln. eurų, kad galėtų atnaujinti įrangą... Kitaip sakant, mes duodame jiems gerus atlyginimus, o veiklai pinigų duodame labai mažai. Tai jeigu norime išlaikyti gerai apmokamus žvalgus, jie turi gauti pinigų vykdyti savo funkcijas,“ - sakė A.Paukauskas.

Jis siūlo 700 tūkst. eurų Antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“ numatyti  ginkluotės ir specialiosioms priemonėms įsigyti.

„Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aro“ ginkluotė pasenusi, visiškai nusidėvėjusi ir jeigu pas mus įvyktų koks nors rimtas teroristinis aktas ir jeigu dar ne vienoje vietoje, ta mes su tokia rinktine rimtai nesukovosime“, - teigė parlamentaras.

Parlamentaras Bronius Bradausksas piktinosi, kad 100 „Aro“ pareigūnų teturi 25 neperšaunamas liemenes.

Vertins Vyriausybė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) bei kiti pasiūlymai dėl didesnio finansavimo saugumui ir žvalgybai dar bus vertinami Vyriausybėje, sako premjeras Algirdas Butkevičius.

„Kiek papildomai skirsime, negaliu pasakyti. Turėjau pokalbį ryte su finansų ministru, žinau, kad Seime komitetai šį klausimą taip pat yra svarstę. Turime mes keletą pasiūlymų, bet tikrai siūlyčiau palaukti, kada biudžeto įstatymas grįš į Vyriausybę“, - Vyriausybėje žurnalistams trečiadienį kalbėjo A.Butkevičius.

Vis dėlto jis pripažino, kad sprendimams turės įtakos teroristiniai išpuoliai Prancūzijoje.

„Ši situacija įpareigoja mus elgtis atsakingai ir kuo greičiau, jei matome tam tikrus trūkumus, tuos trūkumus pašalinti“, - pridūrė premjeras.

Reaguodamas į teroro išpuolius Prancūzijoje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašo šiuo metu svarstomame kitų metų biudžete numatyti papildomus 2 mln,. eurų Valstybės saugumo departamentui (VSD) bei apie 0,8 mln. eurų Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinei „Aras“. VSD kitų metų biudžeto projekte numatyta 23 mln. eurų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas savo ruožtu siūlo finansavimą saugumo ir viešojo saugumo tarnyboms didinti krašto apsaugos finansavimo sąskaita.

Po išpuolių Paryžiuje prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD siūlo kurti Vyriausybei pavaldų koordinacinį centrą, kuris galėtų užtikrinti efektyvesnį darbą terorizmo ir kitų krizių atveju.

Po praėjusią savaitę įvykdytų ginkluotų išpuolių Paryžiuje žuvusiųjų skaičius perkopė 130, daugiau kaip 350 asmenų sužeista.

Ministras nepritaria

Lietuva „gerokai atsilieka“ nuo įsipareigojimų skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, todėl didinti finansavimo viešajam saugumui ir žvalgybai asignavimų gynybai sąskaita nėra galimybės, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

„Mažinti krašto apsaugos finansavimą aš nematau galimybės“, - BNS telefonu iš Jungtinių Valstijų trečiadienį sakė ministras.

Jis pripažino, kad po ginkluotų išpuolių Paryžiuje viešojo saugumo ir žvalgybos institucijoms reikia didinti finansavimą. Tačiau, pasak J.Oleko, didžioji dalis šių institucijų yra Vidaus reikalų ministerijos žinioje ir ji pati gali spręsti dėl gaunamų asignavimų perskirstymo.

Lietuvos parlamentinės partijos yra įsipareigojusios 2 proc. BVP ribą gynybai pasiekti iki 2020 metų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę kitais metais asignavimų gynybai sąskaita daugiau lėšų numatyti Valstybės saugumo departamentui (VSD) - maždaug 2 mln. eurų, Specialiųjų tyrimų tarnybai - 760 tūkst. eurų, Policijos departamentui - 5 mln. eurų, Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) - 4 mln. eurų, Viešojo saugumo tarnybai - 1 mln. eurų ir dar beveik 1mln.eurų siūloma numatyti Vadovybės apsaugos departamentui. Iš viso tai sudaro beveik 14 mln. eurų.

Pagal kitų metų biudžeto projektą, asignavimai gynybai turėtų būti trečdaliu didesni nei šiemet. Krašto apsaugos ministerijai 2016 metais numatoma skirti 574 mln. eurų, tai sudarys 1,48 proc. BVP. Šiemet asignavimai siekia 425 mln. eurų, arba 1,15 proc. BVP.