Nuo durų iki durų

Panevėžietė, anglų ir italų kalbų mokytoja, dviejų vaikų mama Aida Lukoševičienė, po sėkmingai Kaune pasibaigusios mergaitės dingimo istorijos, dalijosi mintimis, kaip rūpinasi savo vaikų saugumu.

„Sūnui šiuo metu 8 metai, jis antrokas, o dukrytei – 6. Kai vaikai darželinukai, saugumu rūpintis yra paprasčiau, nes niekur ir niekada jie neina vieni. Vaikus į darželį ir mokyklą nuvežame ir pasiimame. Nors vaikas saugus, toks gyvenimo būdas turi savų minusų. Vaikas įpranta prie staigaus aplinkos pasikeitimo, nesiorientuoja mieste ir realiame laike, nepažįsta aplinkos, nežino, kaip veikia viešasis transportas, nesimoko savarankiškumo, o tėvai prie daugybės darbų prisideda taksi vairuotojo pareigą“, – sakė A. Lukoševičienė.

Atkeliavo ir pas mus

Nors ir nedrąsiai, šeima antroje klasėje leido sūnui po pamokų grįžti namo autobusu, ilgai tam ruošėsi, kalbėjo apie tai, kad negalima bendrauti su nepažįstamaisiais, nieko iš jų imti.

„Iki šio baisaus įvykio, kurį visi sekėme sulaikę kvapą, daugiausia jaudinomės dėl kitokio pobūdžio nelaimių: kad nepasiklystų, neužsibūtų su draugais, kad saugiai pereitų gatvę. Dabar supratome, kad dalykai, kurie Pietų Amerikoje, JAV ir kitose pasaulio šalyse vyksta seniai, atkeliavo ir pas mus. Neseniai matytas filmas „Laisvės garsas“ tapo realybe mūsų šalyje. Tai privertė viską pergalvoti. Su vaikais kalbame apie saugumą, sūnui pasakoju, kad neatskleistų savo duomenų žaisdamas kompiuterinius žaidimus, nes vaikai dar naivūs, jie mano, kad žmogus prisistatantis vaiku internete ir yra vaikas“, – teigė mama Aida.

Atvėrė akis

Pasak Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijos direktorės dr. Sandros Jakštienės, mokykloje saugumo tema visada buvo svarbi. Apie tai kalbama nuolat, tik mergaitės pagrobimo istorija vaikams plačiau atvėrė akis.

„Kiekvieną savaitę su klasių seniūnais turime susitikimą ir šįkart, vėl aptarėme, kodėl mokyklos vadovybė nuolat primena, kad vaikai, kurie ateina į mokyklą, joje ir turi būti, kodėl jie negali iš pastato išeiti ne laiku, nepasibaigus pamokoms. Vaikai sąmoningi, dabar supranta, kodėl taip primygtinai apie jų saugumą kalbame“, – sakė progimnazijos vadovė.

Anot S. Jakštienės, tėvai automobiliu atvežę vaiką į mokyklą, jį išleidžia mokyklos teritorijoje, dažnai vaikai lydimi ir iki pat mokyklos durų. Toks tėvų požiūris ir atsakingumas dar labiau sustiprėjo po to, kai ši ir kitos šalies švietimo įstaigos sulaukė laiškų grasinančių susprogdinti pastatus.

„Mokyklos teritorija aptverta, yra ženklas draudžiantis įvažiuoti pašaliniams automobiliams, o ateityje numatyta įrengti ir kelio užtvarą. Taip pat, šiais metais, planuojame prie pagrindinio mokyklos įėjimo įrengti vartelius. Mokyklos viduje ir išorėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros“, – saugumo priemones vardijo S. Jakštienė.

Rūpinasi labiau

Kad po Lietuvą sukrėtusios žinios apie devynmetės pagrobimą keičiasi ne tik tėvų, bet ir vaikų įpročiai, pastebėjo Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ edukatorė Paulina.

Vieni žiūri ramiau, kiti reaguoja gana emocionaliai.

„Tėvų įpročiai labai pasikeitė, ankščiau po robotikos būrelio, beveik visi pradinių klasių mokinukai namo eidavo vieni, praėjusią savaitę pastebėjau, kad pasibaigus užsiėmimui, tėvai jau laukia savo vaikų bibliotekoje, net pasisiūlo palydėti tuos vaikus, kurie namo eis vieni. Ir patys vaikai būrelio draugams sako: „Gal šiandien einam namo kartu?“. Ankščiau to negirdėdavau. Vaikai gana įsitraukę į šią istoriją, pasakoja, žino net smulkiausias detales. Vieni žiūri ramiau, kiti reaguoja gana emocionaliai“, – sakė Paulina.

Pokalbių nepakanka

Dviejų vaikų mama A. Lukoševičienė pasakoja, kad tėvų iniciatyva į mokymo įstaigą buvo pakviesti pareigūnai, kurie pasakojo vaikams apie saugų elgesį gatvėje ir internete.

„Su sūnaus klasės tėvais pakvietėme policijos pareigūną papasakoti apie saugumą (tiek internete, tiek gatvėje). Šiuo metu galvoju, kad kiekvienas vaikas, be žodinio pasiruošimo, turi turėti mobilųjį įrenginį, rodantį jo buvimo vietą, reikia turėti vaiko draugų telefono numerius, taip pat naudinga mažesniems vaikams ant rūbų ir kuprinės prisiūti savo telefono numerį ir adresą, ir, žinoma, nuolat su vaiku kalbėti, kur jis yra ir su kuo. Nors, kaip mama, suprantu, jog vaikas (ypač vyresnis) turi turėti laisvės, tačiau tėvai turi žinoti net ir su kuo vaikas susirašinėja“, – manė A. Lukoševičienė.

Svarbu žinoti rutiną

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Jukniūtė teigia, kad policija skubiai reaguoja į pranešimus apie dingusius žmones.

„Panevėžio apskrityje 2023 metais vykdėme keletą nepilnamečių paieškų, kai vaikai savarankiškai išėjo iš ugdymo įstaigos – pareigūnų ir visuomenės pagalba jie sveiki rasti per keletą valandų. Esame dėkingi Panevėžio apskrities gyventojams, kurie atliepia į mūsų pagalbos prašymą“, – sakė O. Jukniūtė.

Policijos atstovė kviečia tėvelius kalbėtis su vaikais apie saugumą. Svarbu žinoti vaiko dienos rutiną, susitarti, kada vaikas turi grįžti į namus, o, pasikeitus aplinkybėms, informuoti tėvelius; svarbu, kad vaikas žinotų, kur gali kreiptis atsitikus nelaimei – skubios pagalbos telefono numerį 112 būtina prisiminti kiekvienam.