Po šventės teko plauti gatves

Jūros šventės dalyviai tampa tvarkingesni ir šiukšlina mažiau negu anksčiau. Taip kone vienbalsiai tvirtino už tvarką mieste atsakingos tarnybos.

Kampus aplaistė šlapimu

Tačiau tvarkyti buvo ką. Kiekvieną šventės rytą nuo 3-4 valandos gatves kuopė būriai valytojų. Manoma, kad linksmybių padarinius teks šalinti dar kelias dienas. Tai miestui kainuos kelis šimtus tūkstančių litų.

Visas šventės dienas ir po jos gatvės, kuriose vyko renginiai, buvo plaunamos vandeniu.

Bendrovės „Klaipėdos želdiniai” direktorius Gediminas Valašinas svarstė, kad artimiausiu metu nesulaukus lietaus gali tekti plauti ir šaligatvius. Ant jų, kaip ir ant gatvių, liko nemažai riebalų ir išlaistyto alaus.

Tikėtina, kad vandeniu bus nuplauti ir senamiesčio užkampiai, nulaistyti šventės dalyvių šlapimu.

G.Valašinas stebėjosi, kodėl žmonės gamtinius reikalus atliko bet kur, nors mieste nestigo biotualetų. Švenčių dienomis Atgimimo aikštės prieigose buvo 220 tualetų.

Per šventę buvo pastatyta ir 12 vandens talpų, apie 150 šiukšlių konteinerių.

Gėlynai liko žydėti

Dalis biotualetų šventės metu buvo sulaužyta, du – sudeginti. Šventės dalyviams užkliuvo ir keletas kelio ženklų.

Žinant, kad labiausiai įsiaudrinusiems svečiams maga niokoti gėlynus, iš šventės epicentro – Danės skvero – vienas jų buvo iškeltas. Kiti gėlynai, buvę toliau nuo pagrindinių renginių vietų, beveik nenukentėjo. Niekas nenusiaubė ir Atgimimo aikštę puošiančio gėlių laivo.

Šiukšles metė ir į Danę

Pastebėta, kad žmonės mažiau šiukšlių metė ir ant žemės. Dauguma šiukšlių buvo tvarkingai sumesta į šiukšliadėžes.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė apgailestavo dėl to, kad žmonės vis dar neatprato teršti vandens telkinių. Danė ir Jono kalnelį bei piliavietę supantis vanduo po šventės atrodė kaip sąvartynai.

Nuvylė ir kai kurie tautodailininkų mugės pardavėjai, po šventės nesurinkę dėžių. Klaipėdos savivaldybė aiškinasi ir kuris šašlykų kepėjas tiesiog mieste iškratė sudegusias anglis.