Lietuvoje pokalbių telefonu pasiklausymo mastai mažėja, bet kritikai teigia, kad teismų kontrolė išlieka per menka, nes teisėjai visiškai patenkina daugiau kaip 96 proc. prokurorų prašymų.

Tokius duomenis atskleidžia teismų statistika, kurią naujienų agentūros BNS prašymu pateikė Nacionalinė teismų administracija.

Prašymų mažėja

2015 metais prokurorai į teismus kreipėsi 10 tūkst. 272 kartus, prašydami sankcionuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę. Užpernai tokių prašymų buvo 12 tūkst. 332, 2013 metais – 14 tūkst. 526.

Nacionalinės teismų administracijos atstovė spaudai Živilė Navickaitė-Babkin BNS teigė, kad ne visi prašymai yra susiję su telefoninių pokalbių pasiklausymu – didelė dalis jų yra tik dėl abonento buvimo vietos nustatymo techninėmis priemonėmis. Be to, nemažai jų susiję su jau anksčiau taikytų sankcijų pratęsimu ar pakartojimu.

Jos teigimu, didžioji dalis priemonių susijusios su korupcijos, prekybos narkotikais, nusikalstamų organizacijų veiklos tyrimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus teigia, kad sumažėjęs prašymų skaičius „rodo atsakingesnį požiūrį į šių priemonių taikymą“.

„Prokurorai prieš teikdami prašymus teisėjams, pirmiausia juos apsvarsto, tada išsamiai surašo, pateikia visą būtiną informaciją ir pagrindimą, kodėl ši priemonė reikalinga. Teisėjams priimant sprendimus svarbiausia įsitikinti, kad yra faktinis pagrindas įtarti asmenį rengiant, darant ar padarius rimtas nusikalstamas veikas ir nėra galimybės sėkmingai nustatyti šių faktų kitais būdais“, – teigia R.Norkus BNS atsiųstame komentare.

Jo teigimu, prie pokalbių klausymosi mastų mažėjimo prisidėjo ir pernai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu surengtas teisėjų bei prokurorų pasitarimas, kuris suorganizuotas po BNS publikacijos apie pokalbių klausymosi mastus.

Teismų praktika nesikeičia

Anot stebėtojų, nauja statistika rodo, kad teismai dar pernelyg lengva ranka tvirtina prokurorų prašymus: pernai atmesti 136 prašymai, tai sudaro tik 1,3 procento. 259 atvejais prašymai tenkinti iš dalies, šeši nenagrinėti.

Panašios proporcijos buvo ir 2014 metais, tuomet pareiškimai visiškai patenkinti 11 tūkst. 975 atvejais, patenkinti iš dalies 203 atvejais. Teismai prokurorų prašymus atmetė 154 kartus, tai sudarė 1,2 procento.

„Teigiami sprendimai priimami taip dažnai, kad galima manyti, jog teismai tiesiog neturi laiko gilintis“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.

K.Girnius pavojinga pavadino praktiką, kad teisėsaugai leidžiama klausytis ne tik įtariamųjų, bet ir kitų asmenų pokalbių telefonu.

„Būtų svarbu ištirti, koks procentas klausytų pokalbių veda iki nusikaltimų išaiškinimo, o kiek baigiasi visiškai bergždžiai“, – sakė jis.

Anot K.Girniaus, problemų dėl pokalbių klausymosi mastų yra ir Vakarų šalyse, tačiau jose dėmesys žmonių privatumui yra didelis, tai rodo ir nauja byla JAV, kur informacinių technologijų milžinė „Apple“ atsisako pareigūnams leisti prieiti prie užšifruotų duomenų išmaniajame telefone „iPhone“, kurį naudojo San Bernardino išpuolio vykdytojas.

Jo teigimu, Jungtinėse Valstijose daugiausia klausimų kelia menkai kontroliuojamas saugumo tarnybų, pirmiausia Nacionalinė saugumo agentūros (NSA), vykdomas šnipinėjimas, tačiau „teismai žiūri truputį atsargiau“.

Diskusijos dėl pokalbių pasiklausymo pastaruoju metu vėl suaktyvėjo, kai BNS paskelbė Druskininkų mero Ričardo Malinausko pokalbių su premjeru, aplinkos ir ūkio ministrais išklotines.