Policija skelbia nebepajėgianti atlikti visų jai priskiriamų darbų, todėl žada kreiptis į valstybės vadovus, prašydama leisti kai kurių atsisakyti.

Pareigūnai sako, kad neretai tenka reaguoti į smulkmenas. Vien pernai gauta beveik 800 tūkst. pranešimų, tik kas dešimtas pranešė apie nusikaltimus.

Daug resursų reikalauja pernai priimtas smurto artimoje aplinkoje įstatymas – vien šiemet gauta virš 12 tūkst. iškvietimų, pradėti 5 tūkst. ikiteisminių tyrimų, nors papildomų pinigų tam neskirta.

Skaičiuojama, kad per kelerius metus policijos sistemos finansavimas mažėjo ketvirtadaliu, o vien pernai iš tarnybos pasitraukė per tūkstantį pareigūnų.
Šiuo metu policija privalo reaguoti į kiekvieną pranešimą, nesvarbu, kokio pobūdžio jis būtų.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Algirdas Stončaitis pabrėžia, kad pažeidimų protokolus turi teisę surašyti ir savivaldybių tarnautojai, įvairių inspekcijų darbuotojai.

„Kiek yra kontroliuojančių institucijų sukurta savivaldybėse, tačiau policija atsakinga nuo šunų gaudymo, žolės nenupjovimo, iki nužudymų ar pan. Mes tikrai nesakome, kad policija nuo kažkada kažko nedarys. Bet pirmiausiai turime pasirinkti prioritetus – tai sunkūs nusikaltimai, reagavimas į tuos įvykius, kur realus pavojus turtui, žmogui. Todėl mes ir norime, kad kai kurias funkcijas atliktų vietos institucijos, o tuos pajėgumus mes norėtume nukreipti pagrindinių funkcijų vykdymui“, – LRT Televizijos naujienų tarnybai teigė jis.