Vyriausybė sukritikavo Seime svarstomą siūlymą, kad policijos rėmėjai turėtų teisę veikti be policijos pareigūnų ir, esant reikalui, panaudoti specialiąsias priemones.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtoje Vyriausybės išvadoje, kuriai trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, teigiama, kad policijos rėmėjų teisių panaudoti prievartos priemones išplėtimas būtų neproporcingas policijos rėmėjų statusui, teisėms ir pareigoms bei atsakomybei.

"Policijos rėmėjas nėra įgaliotas tiesiogiai užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką, visuomenės saugumą ir kitus policijos uždavinius, todėl jam suteikiamos teisės panaudoti prievartos priemones negali prilygti policijos pareigūnų teisėms panaudoti prievartos priemones", - teigiama išvadoje.

Joje taip pat pabrėžiama, kad policijos rėmėjams suteikus daugiau teisių ir savarankiškumo panaudoti prievartos priemones, nekeliamas policijos rėmėjų kvalifikacijos, profesionalumo ir specialaus pasirengimo klausimas.

Pažymima, kad policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų, mokantis lietuvių kalbą, neteistas Lietuvos Respublikos pilietis, pagal asmenines ir moralines savybes tinkantis būti policijos rėmėju. Taigi skirtingai nei prievartos priemones naudojantiems policijos pareigūnams ir kitiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, policijos rėmėjams netaikomi Vidaus tarnybos statute nustatyti specialūs sveikatos būklės, fizinio, psichologinio pasirengimo, išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.

Be to, policijos rėmėjų veikla nesaistoma priesaika, policijos rėmėjai, skirtingai nei policijos pareigūnai, neturi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar sugeba veikti situacijose, susijusiose su fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogstamųjų medžiagų panaudojimu.

"Policijos rėmėju faktiškai gali tapti kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pavyzdžiui, asmuo, neturintis vidurinio išsilavinimo, turintis galiojančias administracines nuobaudas ar net anksčiau teistas, jei teistumas yra išnykęs ar panaikintas", - pastebima išvadoje.

Pasak Vyriausybės, įstatymai policijos rėmėjams suteikia užtektinai teisių savarankiškai naudoti prievartos priemones.

"Policijos rėmėjai kaip ir kiti asmenys turi teisę į būtinąją gintį, t.y. teisę neperžengdami būtinosios ginties ribų naudoti prievartą gindamiesi ar gindami kitus asmenis, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (...), taip pat teisę sulaikyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir, jei būtina, padaryti jam turtinę žalą ar sveikatos sutrikdymą", - teigiama dokumente.

Pagal Seime svarstomas pataisas, policijos rėmėjai turėtų turėtų teisę veikti be policijos pareigūnų ir, esant reikalui, panaudoti specialiąsias priemones.

Tai numatančias Policijos rėmėjų įstatymo bei Baudžiamojo kodekso pataisas parengė Seimo nariai socialliberalas Valerijus Simulikas ir socialdemokratas Edvardas Žakaris.

Iniciatorių teigimu, pataisų tikslas - užtikrinti didesnį piliečių savanorišką dalyvavimą palaikant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą.

Šiuo metu galiojantis Policijos rėmėjų įstatymas nenumato galimybės policijos rėmėjams veikti vieniems, nedalyvaujant policijos pareigūnams, juolab naudoti specialiąsias priemones.

Policijos rėmėjai yra Lietuvos piliečiai, savanoriškai padedantys policijai.