Nors diskusijos dėl Kapčiamiesčio poligono tik prasidėjo, jau aišku, jog dėl gyventojų pasipriešinimo poligonas nebus tokio dydžio, kokio reikia Lietuvai. Jis bus maždaug trečdaliu mažesnis.
„Tai nereiškia, kad žmonės, kurie pasisako vienaip ar kitaip, tarnauja Rusijai. Jais tiesiog manipuliuojama“, – pabrėžė buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dabartinis pasipriešinimas poligonui politiką grąžina į praeitį. Jis tuo metu, kai amerikiečių gigantas „Chevron“ planavo Lietuvoje ieškoti skalūnų dujų, dirbo ministru.
„Kai žiūri į tas diskusijas, tai vienas prie vieno. Ko gero, tas pats karininkas šefuoja“, – sakė V. Mazuronis.
Panašumų įžvelgė ir su „Chevron“ dirbęs komunikacijos konsultantas Linas Kontrimas.
„Tuomet „Chevron“ savo tyrimus kuravo nuo Bulgarijos, Rumunijos iki Baltijos šalių. Net plakatų tekstai kartojasi, tik išversta į kitas kalbas“, – teigė jis.
Pagrindiniai argumentai prieš poligono atsiradimą, jog esą bus sunaikinti miškai, atimtas žmonių turtas, o Lietuvai poligonų neva ir taip pakanka. Tiesa, tokia informacija pirmiausia pasirodė rusų kalba dar prieš prasidedant diskusijoms Lietuvoje. Specialistai tai vadino „klasikine rusų propagandos operacija“.
„Bet kuri dezinformacija remiasi teisinga informacija“, – aiškino krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
Tiek poligono, tiek skalūnų dujų atvejais, anot ekspertų, tikslas buvo tas pats – nukreipti diskusiją į emocijas, kad nebūtų kalbama apie esmę.
„Esminės temos, dėl kurių galima diskutuoti ir tartis, tai kaina, kompensacijos, gamtos apsauga. Apie tai nėra kalbama, nes tai rimtos kalbos, kurios gali būti rezultatyvios“, – komentavo L. Kontrimas.
Teigiama, kad pasipriešinimas poligonui savo retorika primena pasipriešinimą „Chevron“.
„Šūkiai „saugokime gamtą“, jei atsimenate, ir tada buvo, kai niekas grėsmės nekėlė“, – tvirtino V. Mazuronis.
Tiek tuomet, tiek dabar, esą garsiausiai aistras kurstė veikėjai, kurių šie klausimai tiesiogiai neliečia. Neva jie sistemingai atakuoja svarbiausius Lietuvos gynybos ir energetikos projektus.
„Nereikia apsigauti, kad 100 proc. viskas ateina iš Rusijos. Patikėkite, turime pakankamai savo netoliaregiškų žmonių, kurie per konfliktą kuria savo politinę ar kitokią įtakos platformą“, – sakė L. Kontrimas.
Pasipriešinimo „Chevron“ simboliu tapo Žygaičių kaimas, tačiau protestai buvo gerokai didesni ir brangesni, nei galėjo sau leisti pati bendruomenė. Samdyti autobusai vežė žmones ne tik į Vilnių, bet ir į prekybos centrus. Ten buvo išperkami reklaminiai stendai prie greitkelio Vilnius–Kaunas.
Tiesa, šiandien manipuliuoti dar pigiau – socialiniuose tinkluose pasitelkiant šimtus ar net tūkstančius netikrų paskyrų. Buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė tuomet teigė, kad protestus prieš „Chevron“ rėmė rusų „Gazpromas“.
Be to, Valstybės saugumo departamento vadas atvirai teigė, kad į pasipriešinimą Kapčiamiesčio poligonui yra įsitraukę rusų propagandistai.
Tiesa, Kapčiamiesčio poligonas laikomas tinkamiausiu dėl kelių priežasčių – jis yra šalia Suvalkų koridoriaus. Be to, teritorijoje vyrauja kariuomenei tinkamas smėlis, o ne dirvožemis. Į planuojamą teritoriją patenka apie 90 sodybų, tačiau iškelti būtina tik 13. Lietuvoje sunku rasti kitą tokio dydžio plotą, kuriame būtų mažiau sodybų.
Gyventojų pasipriešinimas lėmė, kad poligonas taps trečdaliu mažesnis, nei buvo numatyta. Valstybės gynimo taryba dar 2023 metais nutarė, kad Lietuvai reikalingas poligonas brigadai – apie 3 tūkst. karių. Kapčiamiesčio teritorijoje tilps tik 2 tūkst., o likusį plotą pratyboms teks derinti su savivaldybe ar nuomotis iš ūkininkų.
Nors už sienos, Baltarusijoje, veikia Gožos poligonas, kuriame jau dešimtmečius treniruojasi Baltarusijos ir Rusijos kariai, Kapčiamiesčio poligonui priešinamasi.
„Praeitais metais, „Zapad“ pratybų metu, ten buvo sukoncentruotos pakankamai žymios pajėgos“, – tvirtino kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
Lenkija savo ruožtu taip pat pareiškė norą siųsti savo karius į Kapčiamiesčio poligoną bendroms pratyboms.
(be temos)