Naujojo socialdemokratų lyderio Algirdo Butkevičiaus prognozės apie „nacionalinę koaliciją“ neturi pagrindo. Taip mano lrt.lt kalbinti politikai bei politologai.

Nacionalinė koalicija - naivu?

„Ten, kur yra politika, neišvengiamai yra ir politikavimas. Tikėtis, kad Seimas dirbs vien tik technokratinį darbą, būtų naivu“, - plačią koaliciją, sudarytą iš profesionalų, žinančių, kaip reikia problemas spręsti, vertino politologas Vladimiras Laučius.

Apie galimybę sudaryti „nacionalinę koaliciją“ sekmadienį LTV laidoje „Savaitė“ kalbėjo naujasis socialdemokratų lyderis ir kandidatas į prezidentus Algirdas Butkevičius.

Anot jo, rudenį, esant sudėtingai politinei, ekonominei ir so cialinei situacijai, būtų galima tikėtis, kad naujasis prezidentas už stalo susodintų visas politines partijas ir pasakytų: „Norite valstybei padėti, norite mūsų žmonėms padėti, sudarome plačią koaliciją iš profesionalų, kurie turi darbo patirtį ir žino, kaip reikia problemas spręsti“.

Nacionalinio susitarimo garantas - prezidentas

Vertindamas tokias politines vizijas, politologas V. Laučius teigė, kad dar nežinome, kas bus naujasis Lietuvos prezidentas. Anot jo, nebūtinai Algirdas Butkevičius bus išrinktas prezidentu ir nebūtinai jo prognozes apie nacionalinę koaliciją būtų galima įgyvendinti.

„Tikėtis, kad pagrindinėje tautos politinėje atstovybėje bus nepolitikuojama, yra šiek tiek naivu. Ten, kur yra politika, neišvengiamai yra ir politikavimas. Tikėtis, kad Seimas dirbs vien tik technokratinį darbą, būtų naivu“, - nacionalinės koalicijos galimybes vertino politologas V. Laučius.

Anot jo, politinės priešpriešos, partijų nesutarimai demokratinėje valstybėje yra sveikintinas dalykas, o ne problema. Atvirkščiai - problema atsiranda, kai opozicija neturi alternatyvų.

Politologas teigė, kad pastarąjį dešimtmetį specialistų ir ekspertų netrūko: „Trūko politinės valios ir išminties priimant ir įgyvendinant tuos patarimus. Yra nuostabių strateginių dokumentų, kuriuos tereikia įgyvendinti. Tai, kad jie neįgyvendinami arba įgyvendinami kreivai, yra politikų bėda“.

Tačiau V.Laučius, kalbėdamas apie nacionalinį susitarimą - partijų sutarimą vienu ar kitu valstybei svarbiausiu klausimu - teigė, kad būtent prezidentas turėtų būti jo garantu.
„Nacionaliniai susitarimai dėl strateginių valstybės pokyčių ir krypčių būtų reikalingi ir sveikintini, tačiau nemanau, kad jie turėtų būti vystomi toliau ir virsti plačiomis koalicijomis, kai nelieka opozicijos ir visos (politinės) jėgos tampa vieningos valdžios dalimi“, - komentavo V.Laučius.

J. Razma: partnerių neieškome, reikalinga opozicija

„Demokratija turi funkcionuoti, jai reikalinga ir opozicija, kuri prižiūrėtų valdančiąją koaliciją“, - Jurgis Razma, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovas, neigiamai vertino nacionalinės koalicijos perspektyvas.

Jis Algirdo Butkevičiaus svarstymams neteikė didelės reikšmės. J. Razma teigė manąs, jog tai „improvizuotas politiko atsakymas žurnalistui, o rimtesnio svarstymo šia tema nebuvo ir pačioje Socialdemokratų partijoje“.

Pasak J. Razmos, koalicija dirba ir neieško kitokių partnerių. Tačiau konservatorius teigė, kad neatmestina „nacionalinių susitarimų“ iniciatyva.

Konservatoriui antrino ir Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys teigęs, kad šiuo klausimu „būtų galima šnekėti, jeigu jis iškiltų - šiandien jo nėra. Valdo Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, ji valdo ir neprašo pagalbos“.

K. Daukšys nesileido į politinius svarstymus, tačiau sakė, kad „būtų sveikintina bet kuri valdžia, Lietuvai teikianti daugiau naudos“.

E. Masiulis palankiai vertinų platesnę koaliciją

Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigė esąs už tokią Vyriausybės sudėtį, kurioje „kiek įmanoma daugiau politinių jėgų būtų atsakingos už šalies reikalus“.

„Platesnės koalicijos galimybės esu linkęs vertinti palankiai“, - sakė E. Masiulis.
Anot Liberalų sąjūdžio vadovo, būtų galima kalbėti apie koalicijos išplėtimą, jeigu opozicija elgtųsi atsakingai.

Tačiau, anot E. Masiulio, socialdemokratų lyderio nacionalinės koalicijos prognozėse galima įžvelgti ir silpnų pusių - „kryptingumo ir ryžto“.

Anot ministro, politinio ryžto ir kryptingumo trūko jau praeitos kadencijos mažumos Vyriausybei, o Vyriausybės valdymas, esant nepalankiai ekonominei, socialinei padėčiai ir neturint palaikymo Seime, „būtų pražūtingas“.