Seimo rinkimus beviltiškai pralaimėjusios partijos kurį laiką neišnyks iš šalies politinio žemėlapio. Politiniame užribyje atsidūrę veikėjai drąsinasi tik tuo, kad pasisekti gali kitą kartą.

Aimanos dėl pinigų

Vienuolika šalies politinių partijų liko už borto ir į Seimą nepateko per pastaruosius rinkimus. Ir kol kas nė vienos jų vadovai nemąsto apie galimą partijos likvidavimą.

Taip, kai kurios jų – pavyzdžiui, Artūro Zuoko politinis darinys ar Ramūno Karbauskio Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, taip pat Liberalų ir centro sąjunga – dar turi įtakos savivaldybėse.

Tačiau bent aštuonios partijos neturi apskritai nė vieno atstovo savivaldoje. Tad kokia prasmė toliau gyvuoti, jei iš biudžeto pinigų vis tiek negaus? Antai Kristina Brazauskienė, sugalvojusi ir sukūrusi politinį darinį Demokratinė darbo ir vienybės partija, aiškina, kad veiklą tikrai tęs.

„Dalyvausime savivaldybių rinkimuose. Ne, pralaimėjimai nesugniuždė, davė daug pamokų. Įvertinau situaciją ir toliau eisime. Narių partijai tikrai nepritrūks. Pinigų gali pritrūkti“, – dūsavo Algirdo Brazausko našlė ir priminė, kad pinigų partija tikisi susirinkti iš nario mokesčio. Šis siekia 1 litą per mėnesį.

Su vėliava nelakstys

Pinigus kaip pagrindinį partijos veiklos argumentą nurodė ir Lietuvos žmonių partijos faktinė vadovė Joana Šimanauskienė.

Vladimiro Romanovo partijos atstovė, bendraudama su žurnalistais, elgėsi keistokai. Politine veikėja prisistatanti moteris iš pradžių sakė, kad reporteriai paskambino ne partijos telefonu, tačiau galiausiai kalbėtis sutiko.

J.Šimanauskienė miglotai aiškino, kad partijos likviduoti kol kas nenuspręsta, o partijos skolos (apie ketvirtį milijono litų) jai veikti tikrai nesutrukdys.

„Visos partijos dabar pritilusios, juk nevyksta jokie rinkimai. Nieko nuostabaus. Ar būtina lakstyti su vėliava kasdien? Likviduoti neketiname. Atostogaujame, sprendžiame dalykus“, – trumpai kalbėjo J.Šimanauskienė.

Ieško turtingų rėmėjų

Apie partijos veiklos pabaigą nemąsto ir Emigrantų partiją įkūręs veikėjas iš Kauno Juozas Murauskas.

„Veikos nevykdom? Kodėl? Atsiskaitėm su Vyriausiąja rinkimų komisija, sumokėjom mokesčius. Kodėl sunku – patys žinot. Žmonės net nežino, kad yra tokia partija. Visos didžiosios partijos uždarė mums eterį. Veiklą, aišku, tęsim“, – optimizmo neprarado vairuotoju Kaune dirbantis J.Murauskas.

Jis ilgai aiškino, kad partija tikrai dalyvaus savivaldybių rinkimuose, lieka sugalvoti, iš ko tai finansuoti.

„Reikia ieškoti pinigų pas užsienio emigrantus. Gal pavyks“, – vylėsi J.Murauskas ir priminė, kad partijoje – net 2,3 tūkst. narių.

Lietuvoje – 44 partijos

Teisingumo ministerijos duomenimis, mūsų šalyje registruotos 44 partijos. Praėjusiais metais vykusiuose rinkimuose dalyvavo 27. Šiuo metu likviduojamos keturios jokios veiklos nevykdančios partijos: Lietuvos politinių kalinių partija, Lietuvos ūkio partija, Nepartinių judėjimas „Rinkimai 96“ ir Lietuvos nacionaldemokratų partija.

Įstatymai numato, kad, pradėjus likvidavimo procedūrą, partija negali kelti kandidatų Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimuose.

Beje, valstybė inicijuoti neveikiančios politinės partijos likvidavimo realiai negali nei tuomet, kai ji neatitinka keliamų reikalavimų, nei tuomet, kai partijos apskritai ignoruoja reikalavimą kasmet pateikti patikrinti savo sąrašus.

Tačiau Seimas pasiruošęs šią įstatymų spragą artimiausiu metu užlopyti. Parlamente dar šiais metais gali būti priimta pataisa, kuri turėtų palengvinti juridinių asmenų likvidavimą.