„Pirmasis dalykas, Bažnyčios istoriko žvilgsniu, - labai retas, nors galbūt ne pirmasis Bažnyčios istorijoje, kad Šventasis Tėvas savo kalboje cituotų valstybės himną, ypač turint galvoje, koks Lietuvos himnas pasaulietiškas“, - atkreipė dėmesį Vilniaus universiteto (VU) profesorius P. Subačius.

Kaip tiesioginėje LRT laidoje priminė prof. P. Subačius, mūsų himne nėra tiesioginių sąsajų su krikščioniška istorija. „Ir štai popiežiaus kalboje jis tampa vienu pagrindinių akcentų. Tai - irgi tilto tiesimas. Norėčiau pasakyti, kad baigdamas savo kalbą Šventasis Tėvas pakvietė Lietuvą dalyvauti savo popiežystėje. Jis tiesia tiltus kaip Pontifex (pontifices lot. - tiltų statytojai - ELTA). ir pakvietė Lietuvą būti tiltu“, - pabrėžė Bažnyčios istorikas.

Kunigui Algirdui Toliatui pirmoji popiežiaus Pranciškaus kalba Lietuvoje priminė šv. Jono Pauliaus II žodžius, ištartus atsisveikinant prieš 25 metus oro uoste: „Lietuviai, atsiminkite - ne nuo langų, o nuo pamatų statykite savo valstybę“.

„Pirmasis dalykas, Bažnyčios istoriko žvilgsniu, - labai retas, nors galbūt ne pirmasis Bažnyčios istorijoje, kad Šventasis Tėvas savo kalboje cituotų valstybės himną, ypač turint galvoje, koks Lietuvos himnas pasaulietiškas“.

„Popiežiaus Pranciškaus kalboje man įstrigo sakinys, kad visi taikiai gyvenome drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų. Jis tiesiog sako, kad mes tą turėjome, bet kažkas įvyko ir neatgavome savo didybės supratimo“, - sakė kunigas.

Kun. A. Toliato žodžiais, popiežius Pranciškus taip kviečia - atgaukite tą dvasią, kuri čia buvo galinga, tvirta, nesusiaurėkit, nesusipriešinkit, atkurkit Vilniaus dvasią, kuri buvo. „Tai priminimas to, ką prieš 25 metus sakė ir popiežius Jonas Paulius II, bet gal dabar išgirsim?“ - viliasi kun. A. Toliatas.

Šeštadienį kreipdamasis į susirinkusius Daukanto aikštėje, popiežius Pranciškus teigė, kad nepriklausomybės šimtmetis - proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams.

„Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, - sakė Šventasis Tėvas.

Pasak pontifiko, stiprybės toli ieškoti lietuviams nereikėtų - pakanka atsigręžti į himną. „Ši tauta iš tiesų turi tvirtą sielą, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti. Štai jūsų himno eilutė - iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia - kad drąsiai žvelgtumėte į akis dabarčiai“, - sakė popiežius Pranciškus.

Kaip pabrėžė Šventasis Tėvas, Lietuvos žemėse namus rasdavo įvairių tautybių žmonės - lietuviai, totoriai, lenkai, rusai armėnai, baltarusiai, musulmonai ir žydai. „Visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų“, - į Lietuvos visuomenę kreipėsi pontifikas.

Šventasis Tėvas sakė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame išskirtiniai ir saviti. Popiežius Pranciškus pastebėjo, kad vis dažniau pasigirsta balsų, kurie naudodamiesi nesaugumu ir konfliktais, sėja susiskaldymą bei skatina saugotis atsikratant kitais.

„Megzdami dialogą, būdami atviri ir supratingi, galite tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų. Tai brandžios istorijos vaisius, kurį jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai“, - sakė pontifikas.

Norint semtis jėgų iš praeities, popiežiaus Pranciškaus nuomone, reikia ypatingą dėmesį skirti jaunimui, kuris bus valstybės dabartis ir ateitis, nepraradęs ryšio su valstybe. „Tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, padės jauniems žmonėms jaustis svarbiems audžiant socialinį ir bendruomeninį audinį. Taip visi galės su viltimi žiūrėti į ateitį“, - kreipėsi Šventasis Tėvas.

Popiežius Pranciškus įsitikinimu, Lietuva, apie kurią svajoja jaunimas, priklausys nuo pastangų skatinti politiką, skatinančią jaunus žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. „Tai taps vilties sėkla, nes suteiks pagreitį dinamiškam procesui, kuriame šios tautos siela ir toliau spinduliuos svetingumu: svetingumu svetimšaliui, svetingumu jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir neturtingiesiems. Svetingumu - ateičiai“, - kalbėjo popiežius.

Pontifikas patikino, kad Katalikų Bažnyčia negailės pastangų prisidėti, kad Lietuva galėtų išpildyti savo pašaukimą - tapti bendrystės ir vilties tiltu.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė padėkojo popiežiui, kad šis žemėlapyje pirmiausia mato mažesniuosius. „Jūsų atvykimą priimame, kaip labai lauktą dovaną mūsų valstybės atkūrimo šimtmečiui. Žinoma, žmonės jums - svarbiau nei jubiliejai“, - sakė šalies vadovė.

D. Grybauskaitė prisiminė Vatikano pastangas, kad Šventojo Sosto pavyzdžiu pripažinti Lietuvos valstybę pasektų kitos šalys.

„Popiežius Jonas Paulius Antrasis aplankė mūsų šalį iš karto po to, kai buvo išvesta Rusijos kariuomenė - lygiai prieš ketvirtį amžiaus. Tai buvo reikšmingas ženklas, Šventojo Tėvo parodytas visam pasauliui, ką gali laisvės siekianti šalis“, - priminė D. Grybauskaitė.

Prezidentė sakė, kad sunkiausiai Lietuvai metais, kuomet šalies gyventojai buvo tremiami, kalėjo lageriuose ir slėpėsi partizanų bunkeriuose, gelbėjo būtent tikėjimas. „Bažnyčiai atsidavę bebaimiai žmonės net septyniolika metų pogrindyje leido ir platino „Katalikų bažnyčios kroniką“. Jos neįveikė jokios KGB represijos“, - Daukanto aikštėje kalbėjo šalies vadovė.

D. Grybauskaitė pastebėjo gilų popiežiaus Pranciškaus vizito simbolizmą - sekmadienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, bus prisimenamos gailestingumo pamokos. „Šalyje, kurioje susidūrė nacizmo ir stalinizmo nusikaltimai, atsirado nemažai žydus gelbėjusių žmonių, kuriems žmogiškumas buvo svarbiausia. Labai simboliška, kad šiomis dienomis esate Lietuvoje“, - sakė prezidentė.

Šalies vadovė džiaugėsi, kad pontifiko vizitas sustiprins tikėjimą ir suteiks naujų vidinių jėgų. „Jus visada lydės Lietuvos žmonių širdžių šiluma ir dėkingumas už jūsų revoliucines pastangas, įveikiant visus iššūkius, priartinti bažnyčią prie kiekvieno žmogaus“, - į Šventąjį Tėvą kreipėsi D. Grybauskaitė.

Kaip skelbė ELTA, Šventasis Tėvas ir šalies vadovė susitiko aptarti pasauliui ir Lietuvos žmonėms tenkančius iššūkius, geopolitinę padėtį, vertybių svarbą politikoje, būtinybę atsigręžti į žmogų, mažinti socialinę atskirtį, prisidėti sprendžiant Europos ir globalias problemas.

Daukanto aikštėje į susitikimą su Šventuoju Tėvu atvyko šalies vadovai, dvasininkai, signatarai, diplomatai, tradicinių religinių ir tautinių bendruomenių, savivaldos atstovai, ateitininkai, skautai, šauliai, jaunimo, neįgaliųjų, labdaros ir verslo organizacijų atstovai, medikai, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir bei kitų susivienijimų nariai.

ELTA primena, kad šeštadienį popiežius Pranciškus taip pat lankysis Gailestingumo Motinos (Aušros vartų) šventovėje ir susitiks su Lietuvos jaunimu Katedros aikštėje.

Sekmadienį, rugsėjo 23 dieną, Šventasis Tėvas Kaune, Santakos parke, aukos šventąsias Mišias ir lankysis Kauno katedroje, kur susitiks su kunigais, vienuoliais, pašvęstaisiais ir seminaristais.

Vizito metu didelis dėmesys bus skirtas skaudžiausiems Lietuvos istorijos puslapiams. Popiežius susikaups tyliai maldai prie paminklo Vilniaus geto aukoms atminti, aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms susitiks su už Lietuvos laisvę kovojusiais rezistentais ir tremtinių atstovais.

Popiežius Pranciškus iš Vilniaus rugsėjo 24 ir 25 dienomis vyks vizitų į Latviją ir Estiją.

Valstybinio vizito renginiai bus tiesiogiai transliuojami LRT televizijos.