– Man neaišku, kas yra globalus švietimas?
– Globalusis švietimas – tai aktyvus mokymo bei mokymosi procesas, kuriuo siekiama padėti asmeniui suprasti pasauliui kylančius iššūkius, jų priežastis, suvokti savo pasirinkimų poveikį globaliems procesams, įgalinti asmenį bei visuomenę imtis veiksmų bei aktyviai bendradarbiauti kuriant teisingesnį pasaulį, grindžiamą abipuse pagarba ir supratimu.
– Kokie jūsų argumentai žmonėms, manantiems, kad globalus švietimas kelia grėsmę vietiniam, tautiniam identitetui?
– Globalus švietimas nėra globalizacijos skatinimas, jo tikslas – ugdyti globaliojo pilietiškumo kompetencijas, kurios yra neatsiejama Lietuvos piliečio tapatybės dalis.
– Jokia paslaptis, kad ir ugdymo specialistai viena didžiausių kliūčių globaliam švietimui įvardija gają Lietuvoje problemą – stereotipinį mąstymą ir vertinimą. Švietimo programų galima prisikurti kiek tik norisi, bet kaip keisite mentalitetą?
– Norint įveikti šią problemą, per pedagogų rengimą numatyta didinti jų kompetenciją, taip pat vykdyti specialius mokymus pedagogams, įtraukti juos į projektinę veiklą.
– Kaip numatyta ugdyti pedagogų kompetencijas globalaus švietimo tema? Kokios motyvacijos kėlimo priemonės numatytos žmonėms, kurie jos nejaučia net dirbdami tiesioginį darbą?
– Mokytojų mokymai vyksta, tai viena pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sričių. Mokytojai ir mokiniai yra įtraukiami į įvairias projektines veiklas. Pavyzdžiui, lapkričio 12-20 d. Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vyksta Globaliojo švietimo savaitė. Šių metų tema – "Veikime išvien už taikų pasaulį". Siekiant atkreipti dėmesį į vis dar pasaulyje vykstančius karinius konfliktus, prievartą ir teroristinius išpuolius, bandoma skatinti jaunąją kartą suvokti taikos išsaugojimo svarbą, siūlyti savo būdus, kaip vaikai ir jaunimas galėtų prisidėti prie taikos išsaugojimo. Mokytojai per vaikų ir jaunimo veiklą taip pat įsitraukia. Mokytojams ši veikla suteikia pranašumų vykdant jų atestaciją.
– Globalus švietimas – žingsnis į ateitį, bet ar jis įmanomas, kai absoliuti dauguma Lietuvos ugdymo įstaigų paramstytos senąja santvarka, puikias Suomijos ar kt. švietimo idėjas palaikant tik popieriuose?
– Suomijos pavyzdys iš tiesų siektinas ir Lietuvai. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija yra patvirtinusi Geros mokyklos koncepciją. Gera mokykla – pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis ugdymą grindžianti, prasmės, atradimų ir asmens ugdymo(si) sėkmės siekianti mokykla, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Ši koncepcija buvo rengiama apie dešimtmetį, ieškant geriausio kelio mokyklai. Ji buvo kuriama kartus su mokytojais, mokiniais, jų tėvais. Tikimasi, kad tai bus pagrindas pereinant į geresnę švietimo kokybę, santykius bendruomenėje, šiuolaikinio mokymosi būdus.
– UNICEF tyrimas parodė, kad lietuviai vaikai – patys nelaimingiausi Europoje. Kasmet Lietuvoje nusižudo dvi klasės vaikų. Ar nuoširdžiai manote, kad jiems gali parūpti vietoje mokyklos kobaltą kasantys bendraamžiai afrikiečiai?
– Kaip bebūtų keista, Lietuvos mokykloms rūpi net tolimų šalių problemos. Mokiniai įsitraukia į paramos akcijas, skirtas padėti netgi Afrikos vaikams. Renkamos ne tik finansinės aukos, bet ir siunčiami žaidimai, žaislai, knygos. Tai lietuviams įdomi, nepažinta veikla. Kalbant apie smurtą, patyčias, savižudybes, valstybinė 2013-2022 m. švietimo strategija numato prevencinių programų diegimą ir veiklas, sprendžiant šiuos skaudulius.
– Ar Švietimo ir mokslo planuoja vykdyti tam tikras globaliojo švietimo iniciatyvas Lietuvoje artimiausiu metu? Pvz., inicijuoti diskusijas mokyklose aktualiomis pasaulio problemomis – migracijos krizės, klimato kaitos, skurdo mažinimo, visuomenių radikalėjimo, terorizmo?
– Tai jau daroma, tačiau ateityje numatome stiprinti šią veiklą, įgyvendindami įvairius projektus, pasitelkdami žiniasklaidą, įtraukdami savanorius.
– Ar reikia ugdyti globalųjį pilietiškumą? Jei taip, kokias priemones ministerija numato šiai sričiai?
– Tarptautinis ISA tyrimas, kuris bus atliktas 2018 m., numato pamatuoti globalaus pilietiškumo kompetenciją ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Todėl jau dabar pradedame rengtis šiam tyrimui. Globalus švietimas yra svarbus, nes tai darnaus vystymosi švietimo dalis.
– Galime kalbėti apie globalųjį švietimą, tačiau kada bus tinkamai atsigręžta į švietimo pagalbą ikimokyklinio ugdymo įstaigose?
– Švietimo įstatyme 2003 m. patvirtintos švietimo pagalbos kryptys, kurios pirmiausia buvo sietinos su mokykla. Tačiau gyvenimas parodė, kad ne tik bendrojo ugdymo mokykloms, bet ir ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tai labai svarbu. Praėjus dešimtmečiui, atsirado socialiniai pedagogai, specialieji pedagogai, psichologai ir kiti specialistai, reikalingi ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Galima pagirti Kauno miesto savivaldybę, taip pat kitas savivaldybes, kurios aktyviai steigė socialinių pedagogų pareigybes vaikų darželiuose.
– Ar, jūsų nuomone, Lietuvos gyventojai pakankamai ir įvairiapusiškai išprusę?
– Tikrai nereikėtų nuvertinti Lietuvos gyventojų. Jie iš tikrųjų yra išprusę ir pagal išsilavinimo lygį užima gana aukštą vietą tarp Europos šalių. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų kompetencijos yra pakankamai aukštos, tačiau tie patys tyrimai atskleidžia, kad tų kompetencijų pritaikymas gyvenime nėra pakankamai geras. Todėl mums reikėtų atkreipti didesnį dėmesį į ugdymo kokybę, švietimo prieinamumą, technologinių žinių lavinimą ir pan.
Naujausi komentarai