Estija šiame vertinime surinko 93 taškus iš šimto galimų, Lietuva – 85 taškus. Trečiąją vietą užėmė Latvija, surinkusi 82 taškus.

Mažiausiai vakarietiškomis posovietinėmis šalimis pripažintas Uzbekistanas, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas, surinkusios atitinkamai 29, 19 ir 17 taškų.

Sudarydami šį indeksą, tyrėjai pagal atitikimą vakarietiškiems standartams vertina kiekvienos iš keturiolikos šalių politinę, ekonominę, teisinę, kultūrinę situaciją ir gyvenimo būdą.

Pirmose trijose kategorijose valstybės gali surinkti maksimaliai 25 taškus, likusiose dviejose – 15 ir 10 taškų. Kiekviena kategorija išskaidyta į dar kelias smulkesnes, vertinant, pavyzdžiui, politinių partijų provakarietiškumą, teismų nepriklausomumą, verslo aplinką, vakarų investicijas, vakarietiškų prekės ženklų, išmaniųjų telefonų paplitimą ir kitus faktorius.

Estija Lietuvą lenkė visose kategorijose, o ekonomikos srityje pelnė maksimalius 25 balus.

Lietuva maksimalių įvertinimų negavo. Kaip vakarietiškiausia įvertinta Lietuvos ekonomika (23 balai) ir politika (22 balai). Vis dėlto ekonomikos srityje Lietuvą vienu tašku aplenkė Latvija.

Kaip vakarietiškesnis įvertintas ir latvių gyvenimo būdas: jie šioje kategorijoje pelnė 8,5, lietuviai – 7,5 balo.

Visos trys Baltijos šalys politine prasme tyrėjų įvardytos kaip išties vakarietiškos.

„Šios šalys perėmė Vakarų politinį modelį. Jos išreiškia besąlygišką paramą daugiapartinei liberaliai demokratijai ir yra plačiai pripažintos kaip stabilios demokratijos“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

Čia taip pat pastebima, kad nors šių šalių parlamentuose esama kraštutinių politinių jėgų, jos nėra vienareikšmiškai antivakarietiškos, o jų euroskeptiškumas veikiau reiškiasi per kritiką esamai sistemai, bet ne pačiai buvimo Europos dalimi idėjai.

Itin didelė atskirtis tarp posovietinių valstybių pastebima vertinant teisinį vakarietiškumą: jei Estija čia surinko 23 taškus, prasčiausiai įvertinti Turkmėnistanas ir Tadžikistanas – vos po tris. Čia pastebimas ir didesnis atotrūkis tarp Baltijos šalių: Lietuva įvertinta 21 balu, o Latvija – 17,5.

Vertinant kultūros vakarietiškumą, atkreiptas dėmesys, jog Rusija tebedaro didelę įtaką posovietinėms šalims, labiausiai – per televiziją ir socialinius tinklus. Tačiau tyrimo autoriai konstatuoja, kad Baltijos šalyse atotrūkis tarp „Facebook“ ir rusiškų socialinių tinklų „VKontakte“ ir „Odnoklassniki“ yra gana didelis.

Įvertinus Vakarų šalių užsienio kalbų žinias, aukščiausiai įvertinta Latvija (5 balai), antroji – Estija (4,5 balo), Lietuva – trečia (3,5 balo).

„Valstybės, geriausiai žinančios anglų kalbą, yra Baltijos šalys – su lyderiaujančia Latvija ir nedaug atsilikusia Estija bei Lietuva trečioje vietoje. Pagal tyrimus, bent pusė Baltijos šalių populiacijų moka anglų ar vokiečių kalbą ir šis skaičius tarp jaunų žmonių kasmet auga“, – konstatuojama tyrime.

Gana išsiskiriantis tyrime – vakarietiškų prekės ženklų paplitimo tyrimas. Estija ir Latvija čia surinko po 2,5 taškus, o Lietuva įvertinta 1,5 balo: tiek pat kaip ir Azerbaidžanas, Gruzija, Ukraina ir Uzbekistanas.

„Turbūt vienas dalykas, būdingas visoms posovietinėms šalims, yra greitojo maisto užkandinės „McDonald's“ ir KFC. Tai, kad „Starbucks“ yra Kazachstane ir Azerbaidžane yra gana netikėta, turint galvoje, kad šis tinklas dar nėra atidaręs parduotuvių Ukrainoje ar Estijoje“, – rašoma ataskaitoje.

Autoriai nurodo susidarę įspūdį, kad spręsdamos dėl atėjimo į rinką Vakarų kompanijos nebūtinai renkasi pagal perkamąją galią ar gyvenimo kokybės rodiklius.

Šiame tyrime apžvelgiama informacija, surinkta pirmojoje 2017 metų pusėje ir anksčiau. Tyrime apžvelgiama įvairių kitų organizacijų atliktų tyrimų informacija.