Šį taryba sudaroma pirmą kartą, Seimui priėmus naujos redakcijos LGGRTC įstatymą.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šią savaitę kreipėsi į institucijas, kad šios siūlytų savo kandidatus į tarybą.

„Seime siekiame užtikrinti, kad visi į tarybą siūlomi kandidatai atitiktų įstatyme keliamus reikalavimus ir turėtų reikiamas kompetencijas. Tai esminis žingsnis, garantuojantis centro veiklos ir darbų kokybę bei profesionalumą“, – teigė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Jurgita Šiugždinienė.

Anot jos, LGGRTC akivaizdžiai reikia stiprinti vadybines kompetencijas, sureguliuoti ir išgryninti sprendimų priėmimo procesus bei apsispręsti dėl prioritetinių veiklos krypčių.

„Todėl tarybos atsiradimas bus didelė pagalba vadovui ir visam centrui, nes, esu tikra, kad profesionali ir kompetentinga taryba, turinti vadybinės ir strateginio planavimo patirties, padės pasiekti geriausių rezultatų“, – pabrėžė J. Šiugždinienė.

Kandidatų į tarybą laukiama mėnesį. Ją tvirtins Seimas.

Pagal įstatymą tarybą sudarys 11 narių, skiriamų penkerių metų kadencijai.

Keturis atstovus į ją turi deleguoti Lietuvos universitetų rektorių konferencija, du – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, po vieną – prezidentas, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LGGRTC ir Lietuvos istorijos institutas.

Taryba bus kolegialus centro valdymo organas.

Ji LGGRTC generalinio direktoriaus siūlymu tvirtins mokslinių tyrimų kryptis, siūlys ilgalaikį strateginį veiklos ir metinį veiklos planus, nustatys įstaigos vadovui metinius veiklos tikslus, teiks rekomendacijas dėl centro valdymo, mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo, tvirtins specialiuosius reikalavimus į padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims.

Šis valdymo organas taip pat turės teisę susipažinti su Genocido centro finansiniais dokumentais ir ataskaitomis.

Įstatyme nustatyta, kad taryba skelbs ir vykdys atranką į centro generalinio direktoriaus pareigas.

Tarybos įkūrimui priešinosi dalis centro darbuotojų, politikų, tremtinių, laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių organizacijų. Anot jų, išsiskyrus tarybos ir centro vadovo nuomonėms, įstaigos darbas gali būti paralyžiuotas.