Tačiau kaip atpažinti mobingą, kaip jis įrodinėjamas teisiniuose procesuose ir ar darbuotojas gali tikėtis kompensacijos už patirtą žalą, plačiau papasakojo advokatas Girius Ivoška.

– Kas yra mobingas?

– Mobingo sąvoka teisės aktuose nėra vartojama. Vietoje jos vartojamas žodžių junginys – smurtas ir priekabiavimas. Apibrėžimas pateikiamas Lietuvos darbo kodekse – tai iš esmės yra bet koks elgesys ar veiksmai, kuriais asmuo darbo vietoje siekia padaryti neigiamą, sau naudingą poveikį kitam darbuotojui. Tas poveikis gali būti susijęs ir su tam tikros asmeninės ar ekonominės naudos siekimu.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Kas pasikeitė nuo šių metų pradžios?

– Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo Smurto ir priekabiavimo prevencijos priemonių aprašas, kuris numato tam tikras pareigas darbdaviams. Viena iš pareigų – patvirtinti pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei registravimo tvarką, kad kiekvienas darbuotojas žinotų, kur ir į ką kreiptis, kad galėtų ginti savo interesus ir apsisaugoti nuo smurto bei priekabiavimo. Taip pat visiems darbdaviams, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, privaloma organizuoti mokymus šia tema. Be to, turi būti paskirtas atsakingas asmuo, į kurį nukentėjęs darbuotojas galėtų kreiptis, išsiaiškinti, ar tam tikras elgesys patenka į šią sritį bei gauti psichologinę, o galbūt ir teisinę pagalbą.

– Ar Lietuvoje dažnai vyksta ginčai dėl mobingo?

– 2021 m. Valstybinė darbo inspekcija gavo 118 skundų, 2022 m. – 238, o 2023 m. – jau 298. Viena vertus, žmonės pradeda suvokti ir atskirti, kas yra mobingas. Kita vertus, darbo inspekcija skiria tam daugiau dėmesio, viešai pateikiama daugiau informacijos. Deja, atsiranda ir vis daugiau liūdnų atvejų, kai žmonės nukenčia, todėl jie vis dažniau atpažįsta netinkamą elgesį ir kreipiasi, siekdami apginti savo interesus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką turėtų daryti darbuotojas, kuris patiria arba galvoja, kad patiria mobingą?

– Pirmiausia darbuotojas turėtų stengtis su asmeniu, kuris demonstruoja neigiamą elgesį, bendrauti raštu. Kitaip tariant, įtraukti jį į diskusiją, kad paaiškėtų tikrieji ketinimai. Taip pat labai svarbu nebijoti tokį pokalbį įrašyti. Teismų praktikoje jau pripažįstama, kad net ir slapta įrašytas pokalbis, kuriame girdėti pakeltas tonas, šantažas, grasinimai ar kitaip pažeidžiamos darbuotojo teisės, gali būti pateikiamas tiek darbo ginčų komisijoje, tiek teisme, kaip įrodymas apie prieš darbuotoją naudotą smurtą ar priekabiavimą.

– Ar darbuotojas, pakeitęs darbą, vis dar gali kreiptis dėl žalos atlyginimo iš buvusio darbdavio?

– Nebūtina likti dirbti toje pačioje įmonėje, tačiau geriausia pradėti ginti savo interesus ir inicijuoti procesą dar tuo metu, kai darbuotojas vis dar dirba. Tuomet lengviau surinkti įrodymus, nes dar yra prieiga prie tam tikrų duomenų. Vis dėlto, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas vis dar dirba, ar jau yra išėjęs iš darbo, jis gali kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ar kompensacijos – pavyzdžiui, jei dėl patirtos emocinės traumos jam teko gydytis.

Kuo daugiau laiko praeina po darbo santykių nutraukimo, tuo daugiau kyla abejonių – netgi visuomenėje. Deja, neretai tenka susidurti su požiūriu: kodėl nesikreipė anksčiau, ko laukė, koks dabar interesas, gal tai kerštas?. Tiems, kurie dvejoja, rekomenduočiau kuo greičiau ieškoti pagalbos – ne visada pasikliauti darbdavio siūlomomis priemonėmis, o pirmiausia pasikonsultuoti su psichologu ar psichoterapeutu, kuris padėtų įvertinti situaciją, įvardyti patirtą žalą ir ją tinkamai suformuluoti.