Ministrų kabineto nuomone, toks reguliavimas galbūt prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, kad žmogaus teisių negalima varžyti dėl lyties ar neįgalumo.

Iniciatyva kreiptis į Konstitucinį Teismą šiuo klausimu kilo, kai pavasarį vykusiame konkurse į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo pareigas trys pretendentai – du vyrai ir moteris – surinko vienodą balų skaičių.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pirmumą konkursuose eiti pareigas turi tas, kuris atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba bazinius karinius mokymus, ar tarnavo alternatyviojoje krašto apsaugos tarnyboje.

Iš tikrųjų mes negalime pritarti tai nuomonei, kad tai yra diskriminacinė nuostata. Tai yra pozityvas, tai yra lengvata, tai yra skatinimas jungtis į karinę tarnybą.

Vyriausybės manymu, tokia nuostata pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą ir riboja piliečių teises.

„Kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra vienintelis teisingas kelias išsklaidyti šias abejones. Iškilo situacija, kai galbūt kandidatė moteris išties yra diskriminuojama. Tokių atvejų tikriausiai jau buvo iki šiol ir tikrai bus ateityje, tad KT sprendimas padėtų kartą ir visam laikui įnešti aiškumą. Be to, dabartinis teisinis reguliavimas galbūt diskriminuoja ir kandidatuojančius neįgalius vyrus“, – pranešime sakė premjeras Saulius Skvernelis.

„Puikiai suprantame karinės tarnybos reikšmę ir svarbą mūsų šaliai. Tai yra vienas didžiausių valstybės ir visos visuomenės prioritetų, ypač kalbant apie šiandienos situaciją regione bei visame pasaulyje. Tačiau negalime paminti žmonių teisių, kad asmuo be karinės tarnybos yra „prastesnis“ už tą, kuris tarnybą atliko“, – pridūrė jis.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis prieštaravo Vyriausybės kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

„Iš tikrųjų mes negalime pritarti tai nuomonei, kad tai yra diskriminacinė nuostata. Tai yra pozityvas, tai yra lengvata, tai yra skatinimas jungtis į karinę tarnybą“, – per posėdį sakė ministras.

Vienodą balų skaičių gegužę vykusiame Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovo konkurse surinko Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyriaus patarėja Neringa Ulbaitė, šios ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Gintas Kimtys ir Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento patarėjas Algis Baležentis.

G.Kimtys vienintelis pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis atliko karinę tarnybą. Tačiau jis nebuvo paskelbtas konkurso laimėtoju, pareigūnams suabejojus Konstituciniam Teismui skundžiama įstatymo nuostata.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo pernai gruodžio, kai iš pareigų gruodį atsistatydino socialdemokratas, buvęs teisingumo viceministras Julius Pagojus. Jis pasitraukė BNS paskelbus, kad 2015 metų gegužę jis buvo sustabdytas prie vairo neblaivus ir apie tai nepranešė viešai. Dėl šios istorijos J.Pagojus atsisakė ir teisingumo ministro pareigų, sustabdė narystę Socialdemokratų partijoje.