Apie tai asociacija pranešė savo „Facebook“ paskyroje.
„Prašome jūsų vetuoti Seimo neseniai priimtą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymą siūlant Seimui ištaisyti įstatyme paliktą abejotiną nuostatą, ekspertų vertinimų galimai neatitinkančią Konstitucijos, taip pat prieštaraujančią tarptautinės Venecijos komisijos rekomendacijoms“, – teigiama rašte.
„Nors daugelis šio įstatymo nuostatų įsigalios tik 2028 metais, vienas straipsnis – dėl direktoriaus atleidimo pagrindų įsigalios iš karto po pasirašymo ir valdantieji jo įsigaliojimo atidėti nesutiko“, – rašoma jame.
Asociacija akcentuoja, kad ši nuostata prieštarauja Venecijos komisijos prie Europos Tarybos pateiktoms rekomendacijoms, kuriose rekomenduojama Seimui „užtikrinti, kad bet kokios peržiūrėtos direktoriaus atleidimo procedūros būtų taikomos tik generaliniams direktoriams, paskirtiems po pakeitimų įsigaliojimo, taip išvengiant ad personam teisės aktų atsiradimo.“
Į šią nuostatą, pasak organizacijos, atkreipė dėmesį ir pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą sudarinėjanti tarptautinė organizacija „Reporteriai be sienų“.
Jų išplatintoje pozicijoje rašoma, kad įstatymo projektas buvo patobulintas atsižvelgiant į dalį tarptautinių rekomendacijų, tačiau įstatymo projektas vis dar gali būti naudojamas dabartinio LRT vadovo atleidimui, todėl prieš galutinį balsavimą turėtų būti suderintas su tarptautiniais standartais.
Kreipimesi taip pat remiamasi Mykolo Romerio universiteto profesorės Tomos Birmontienės parlamentui pateiktu ekspertiniu vertinimu, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ekspertiniu vertinimu, Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupciniu vertinimu.
Tarptautinių institucijų rekomendacijų nevykdymas gali itin skaudžiai atsiliepti šalies reputacijai.
„Šiuo geopolitiškai jautriu metu mūsų valstybei ypatingai svarbus mūsų įvaizdis sąjungininkų ir partnerių akyse. Tarptautinių institucijų rekomendacijų nevykdymas gali itin skaudžiai atsiliepti šalies reputacijai“, – teigia asociacija.
Be to, asociacija mano, kad palikus minėtą įstatymo nuostatą be jos įsigaliojimo atidėjimo, gali būti sukurtas itin pavojingas ydingos, konstitucines normas ignoruojančios teisėkūros precedentas.
„Toks reguliavimas taptų pavyzdžiu, kaip ateityje galėtų būti daromas politinis spaudimas ir kitoms nepriklausomoms viešosioms institucijoms“, – sako asociacija.
Prezidento prašoma vetuoti šį įstatymą, paraginant Seimą ištaisyti jame paliktą klaidą ir įvykdant Venecijos komisijos bei valstybės ekspertų rekomendaciją, taip pat „ir nepaliekant įstatyme galimo prieštaravimo Konstitucijai ir galimybės šiam įstatymui būti panaikintam Konstituciniame Teisme (KT)“.
BNS rašė, kad šią savaitę Seimas patvirtino naują LRT valdysenos modelį, kuriuo įsteigiama valdyba, išplečiama taryba, įvedamos jos kadencijos.
Priimant pataisas valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų įstatymo nuostatų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė LRT direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė besitikinti, kad teisės aktas bus apskųstas KT.
Seimo pirmininkas: atsakymus Venecijos komisijai apie LRT rašė Artūras Zuokas, turinio neatskleidžia
Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas teigia, kad parlamento poziciją apie keičiamą LRT valdyseną Venecijos komisijai pateikė Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Artūras Zuokas.
J. Olekas atsisakė atskleisti Venecijos komisijai pateiktos pozicijos turinį.
Pasak jo, A. Zuokui buvo pavesta parašyti poziciją, nes jis su socialdemokrate Indre Kižiene kovo pradžioje dalyvavo šios organizacijos plenarinėje sesijoje ir pristatė situaciją.
„Tęsiant jau tokią susiformavusią praktiką, kai buvo bendradarbiaujama su Venecijos komisija rengiant pirmąją opiniją dėl Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo projekto, aš paprašiau Seimo nario, mūsų darbo grupės atstovo Artūro Zuoko. Gegužės 4 dieną jis perdavė Lietuvos nuolatinei atstovybei prie Europos Tarybos prašomus komentarus, kurie Lietuvos nuolatinio atstovo buvo perduoti Venecijos komisijos sekretoriatui“, – ketvirtadienį Seimą informavo J. Olekas.
Jį opozicijos atstovai buvo iškvietę į posėdžių salę atsakyti į klausimus, kokia pozicija Venecijos komisijai buvo pateikta dėl nacionalinio transliuotojo įstatymo pakeitimų.
Pagal galiojančią komunikacijos su Venecijos komisija praktiką tokie apsikeitimai komentarais ir nuomonės susirašinėjimo etape nėra vieši.
„Pagal galiojančią komunikacijos su Venecijos komisija praktiką tokie apsikeitimai komentarais ir nuomonės susirašinėjimo etape nėra vieši“, – ketvirtadienį pareiškė J. Olekas.
Seimo pirmininkas pranešė gavęs kvietimą dalyvauti Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje birželio 12–13 dienomis, kada bus tvirtinama komisijos nuomonė dėl LRT valdysenos keitimo.
„Manau, kad aš asmeniškai negalėsiu vykti, bet prašysiu vėl, gal mes galėtume vėl deleguoti Artūrą Zuoką, kuris jau yra dalyvavęs pirmuose svarstymuose, kuris nuo pradžios iki pabaigos dirbo mūsų darbo grupėje ir kuris yra susipažinęs su turiniu“, – sakė parlamento vadovas.
Opozicijos atstovai J. Oleko atsakymus vadino išsisukinėjimu.
„Jis šiandien išsisukinėja ir mes net nežinome ne tik turinio, bet apskritai turime susidariusią situaciją, kada įstatymas yra priimtas, o mes po kurio laiko ateiname į situaciją, kada visos pastabos pateikiamos“, – teigė konservatorius Mindaugas Lingė.
Naujausi komentarai