Prašymus stoti į aukštąsias mokyklas šiemet vidurines mokyklas baigsiantys abiturientai galės pateikti internetu, jiems nebereikės vykti į priėmimo punktus.

Brandos atestatų duomenys priėmimo sistemą pasieks tiesiai iš duomenų bazės.

Tokia supaprastinta prašymų pateikimo tvarka šiais metais dar negalės pasinaudoti mokyklas baigusieji anksčiau, penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) bendrąjį priėmimą organizuos vienu metu į universitetus ir kolegijas.

2010 metais bendrajame priėmime dalyvaus 44 valstybinės ir nevalstybinės aukštosios mokyklos - 21 universitetas ir 23 kolegijos.

Stojantysis galės prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas.

Pagrindinis priėmimas vyks dviem žingsniais. Suskaičiavus visus pateiktus stojančiųjų pageidavimus ir palyginus jų galimybes įstoti, jiems bus pasiūlyta galimybė laimėti garantuotą valstybės finansuojamą vietą universitete ar kolegijoje.

Stojantysis galės nepriimti šio siūlymo, atsisakydamas vieno ar kelių anksčiau deklaruotų pageidavimų. Antro žingsnio metu jam bus pateikti kiti galimi pasiūlymai. Bus organizuojamas ir papildomas priėmimas, kuriame galės dalyvauti tik tie, kurie dalyvavo pagrindiniame priėmime.

Planuojama, kad valstybė kaip ir pernai finansuos maždaug pusę studijų vietų universitetuose ir kolegijose. Valstybės finansavimą bus galima gauti stojant ir į valstybines, ir į privačias aukštąsias mokyklas, studijuojant ir nuolatine, ir ištęstine studijų forma.

Nevalstybinės aukštosios mokyklos galės priimti ne daugiau kaip 30 proc. valstybės finansuojamų studentų.

Atsižvelgus į darbo rinkos poreikius, bus kiek sumažintas valstybės finansuojamų vietų skaičius vadybos, teisės krypčių studijų programose, kurios pernai sulaukė didžiausio stojančiųjų antplūdžio. Siekiant sustiprinti būsimųjų mokytojų rengimą, numatoma dvigubai daugiau lėšų skirti vienam pedagoginių studijų krepšeliui, tačiau sumažės valstybės finansuojamų vietų skaičius.

Į aukštąsias mokyklas bus priimama pagal keturių mokomųjų dalykų rezultatus. Jų sąrašai buvo pateikti prieš dvejus metus paskelbtose 2010 metų priėmimo sąlygose.

Konkursinį balą sudaro trys brandos egzaminai ir vienas metinis pažymys. Pasirinkusiems menų studijas - stojamasis kūrybinių gebėjimų egzaminas, sudarysiantis didžiausią konkursinio balo svorį, vienas arba du brandos egzaminai ir vienas metinis pažymys.

Nors brandos atestatui gauti 2010 metais pakaks dviejų brandos egzaminų, stojantiesiems į aukštąsias mokyklas bus keliami aukštesni reikalavimai. Šiemet baigę mokyklas galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas, jeigu bus išlaikę ne mažiau kaip 3 brandos egzaminus - privalomą lietuvių kalbos ir du pasirenkamus brandos egzaminus.

Išimtis padaryta meno studijoms - į jas stojant pakaks 2 brandos egzaminų.

Švietimo ir mokslo ministerija paskirstys preliminarius valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius pagal 11 studijų krypčių grupių.

Atsižvelgiant į meno studijų specifiką ir 2009 metų priėmimo metu išryškėjusius trūkumus, bus keičiama 2010 metų priėmimo tvarka.
 
Valstybės finansavimas menų studijoms bus atskiriamas į dvi krypčių grupes. Vienoje dėl valstybės finansavimo konkuruos stojantieji į muzikos, teatro ir kino, šokio studijų programas, o kitoje - į dailės, dizaino, architektūros, fotografijos, medijų studijas.

Kad į meno studijas įstotų geriausieji ir kad būtų patenkintas valstybei svarbių krypčių specialistų poreikis, 20 proc. menų studijoms skirtų lėšų bus skiriama grantams, dėl kurių konkuruos aukštosios mokyklos. Gavusios grantus, aukštosios mokyklos pačios rengs priėmimą į laimėtas studijų vietas.

Anot ŠMM, grantų sistema siekiama užtikrinti, kad ilgainiui nekiltų grėsmė retoms, neskaitlingoms, bet valstybei reikalingoms studijoms. Gavę grantus, garsūs menininkai ir profesoriai turėtų galimybę patys atsirinkti geriausius stojančiuosius pagal specifinius kriterijus. Į grantus galėtų pretenduoti studijų išskirtinumą deklaruojančios mokyklos ir regioninės aukštosios mokyklos, taip būtų sprendžiamas menų studijų išlaikymo regionuose klausimas.

Darbo grupė dar tobulina bendrą studentų atrankos tvarką, kad būtų aiškiai apibrėžti stojamojo egzamino vertinimo kriterijai ir užtikrintas kuo objektyvesnis stojančiųjų į skirtingas menų kryptis gebėjimų vertinimas.