Šį trečiadienį sukaks šimtas dienų, kai dirba Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Per šiuos tris mėnesius A.Kubilius tapo vienu nemėgstamiausių politikų, bet vis tiek yra įsitikinęs, kad daro tai, ko reikia.

Interviu dienraščiui premjeras prie savo padarytų klaidų nepriskyrė kardinaliai pakeistos mokesčių sistemos ir pajamų surinkimo plano, kuris dabar nevykdomas.

– Kaip manote, kokį pažymį jūsų vadovaujamai Vyriausybei parašytų visuomenė?

– Nenoriu girtis, bet 31 proc. apklaustųjų sako, kad esame visai nebloga Vyriausybė.

Eidami į Vyriausybę supratome, kur einame. Neįsivaizduoju, kaip ekonomikai taip sparčiai lėtėjant ir mažėjant, Vyriausybei būtų galima svajoti apie populiarumą, kai tenka imtis labai nepopuliarių sprendimų.

Bet jaučiu tam tikrą vidinę pusiausvyrą tarp to, ką reikėjo ir ką pavyko padaryti per šį laiką. Todėl net ir viešai sakoma kritika ar garsus nušvilpimas kokiam nors mitinge man neatrodo labai baisus.

Mano patirtis sako, kad svarbiau, kai esi įsitikinęs, kad tai, ką darai, yra reikalinga. Ir tada nesvarbu, ar dėl tų sprendimų tau ploja opinija, ar liaupsina, ar neliaupsina.

– Nejaugi vaikščiojant po Kaziuko mugę žmonės priėję plojo jums per petį ir dėkojo už priimtus sprendimus?

– Ne, taip nebuvo. Bet jaučiu gana daug simpatijų. Ir nebūtinai Kaziuko mugėje. Paprasti žmonės – to anksčiau neteko patirti – tiesiog sako: "Laikykitės!" Kaziuko mugėje man buvo šiek tiek nuostabu, kad žmonės šypsosi, mes su jais geranoriškai šnekamės ir netgi derėtis pavyko. Taigi žmonių nuotaikos nėra vienareikšmiškos.

– Bet klaidų padarėte. Ar joms priskirtumėte ir labai skubiai, paskutinėmis praėjusių metų dienomis ir naktimis pakeistą mokesčių sistemą?

– Ne kartą sakiau, kad buvo klaidų ir netikslumų. Bet bendrą pakeitimų paketą vertinu pozityviai.

Gal ir daug kam netikėtas buvo mūsų žingsnis pačiomis pirmomis dienomis įgyvendinti nemažą mokesčių sistemos reformą, kurią, beje, buvome suplanavę savo rinkimų programoje.

Tai padarėme nieko nelaukdami, nes valstybės ekonominė situacija reikalavo radikalių veiksmų, pirmiausia siekiant garantuoti valstybės finansų stabilumą. Tai galėjome pasiekti tik radikaliai mažindami biudžeto deficitą. Tai darėme iš dviejų pusių – mažindami išlaidas ir didindami pajamas.

– Ar nepakaktų tik mažinti išlaidas, atsisakant pernelyg optimistinio pajamų plano, taigi ir keisti mokesčius?

– Tuomet neturėjome galimybių kardinaliau mažinti išlaidas, nes nebuvome išsamiau išanalizavę įvairių žinybų funkcijų, nebuvome radę finansavimo "persiklojimų" arba lėšų švaistymo. Tam reikėjo laiko. Praėjo trys mėnesiai, ir dabar esame pasiruošę kitam išlaidų mažinimo etapui.

– Manote, kad bet kuri valdžia, atėjusi po praėjusių metų Seimo rinkimų, būtų turėjusi imtis panašių veiksmų, kokių ėmėtės jūs?

– Nematau ir negirdžiu jokių protingų bei realių alternatyvų. Visos kalbos, kad nereikėjo skubėti, kad galima buvo gyventi su viena dvyliktąja pernykščio biudžeto, nesusietos su realybe.

Jeigu būtume nesiėme tų veiksmų, jau sausį būtų pradėjusios vėluoti pensijos, vasarį būtume susidūrę su kitomis mokėjimo problemomis.

– Bet padidinti mokesčiai nesurenkami, pajamų planas nevykdomas. Ar tai nėra įrodymas, kad Vyriausybė suklydo?

– Reikia aiškiai matyti, kad Lietuvos, kaip ir Baltijos valstybių, ES ir viso pasaulio ekonomika labai sparčiai lėtėja. Ir lėtėja kur kas sparčiau, nei galima buvo spėti pernai lapkričio ar gruodžio mėnesį.

Gruodį mes skaičiavome, kad Lietuvos ekonomika šiemet sumažės 5 proc. Bet dabar matome, kad susitraukimas bus dar didesnis.

– Kokios dabar jūsų prognozės dėl ekonomikos mažėjimo?

– Dar nesame patvirtinę naujausių skaičių. Pasakysime artimiausiu metu, kai tik suskaičiuosime.

– Turbūt ir nauji skaičiavimai nebus galutiniai? Neprireiks biudžeto dar kartą taisyti?

– Garantuoti nieko negalima. Gali būti taip, kad kas tris mėnesius vis turėsime grįžti prie biudžeto ir atlikti vis tą patį išlaidų mažinimo veiksmą.

Nėra kitokių, kokių nors stebuklingų receptų. Optimizmo gali atsirasti, tik jei pamatysime, kad atsigauna Amerika, ES ir Japonija. Mes patys, kaip kokie Miunhauzenai, neištrauksime savęs iš balos tempdami už plaukų.

Tiesa, galime šiek tiek sušvelninti smūgius ekonomikai verslo skatinimo planais, įleisdami kreditus. Tai ir bandome daryti.

– Galbūt Vyriausybė galėtų sparčiau koreguoti mokesčius, matydama, kad ankstesni pakeitimai neefektyvūs? Pavyzdžiui, gal verta grąžinti mokesčių lengvatas mėsai, nes lietuviai masiškai važiuoja jos pirkti į Lenkiją?

– Negali taip operatyviai reaguoti, spręsdamas finansinius klausimus. Tuo labiau kad jau gaunama žinių, jog ir Lenkijoje pradėjo kilti kainos. Gal dėl to, kad lietuviai ten viską išperka?

Kita vertus, nežinau, kiek ilgai Lenkija galės išlaikyti savo valiutos atpiginimo tendenciją, nes akivaizdu, kad šitaip devalvuojant valiutą neišvengiamai kils problemų bankų sektoriuje.

– Vadinasi, jokių kardinalių mokesčių sistemos pokyčių šiemet tikėtis neverta?

– Tikrai negalvojame keisti mokesčių. Stebime situaciją rinkose, esame pasiruošę dinamiškai reaguoti. Bet ne tai yra esminės problemos. Dabar svarbiausia sumažinti išlaidas.

– Finansų ministras Algirdas Šemeta pareiškė, kad Lietuvai nereikia jokių mokesčių lengvatų, nors ES leido valstybėms taikyti tokias lengvatas ir po 2010 m. Kodėl elgiamės priešingai nei ES?

– Ministras labai teisingai pasakė. Tokia yra mūsų Vyriausybės politika, ministras tiesiog ją įgarsino. Manome, kad mokesčių lengvatos Lietuvoje neturėtų būti taikomos, nes jos nėra naudingos ekonomikai.

– Kaip suprantu, finansų ministro veiklą vertinate gerai, nors netgi kai kurie jus remiantys apžvalgininkai siūlo pagalvoti, ar nevertėtų A.Šemetai trauktis dėl padarytų apskaičiavimų?

– Pagal tai, ką reikėjo padaryti ir kas padaryta, galiu tik pagirti visą Finansų ministerijos kolektyvą. Mūsų laukia dar daug darbų finansų sistemoje. Ir nelabai populiarių darbų.

Jeigu Finansų ministerijai būtų vadovavę tokie žmonės, kokie ten buvo iki Seimo rinkimų, tai šiandien būtų tekę visiškai nuvertėjusius litus klijuoti ant sienų.

– Peržiūrint biudžetą numatoma nukirpti apie pustrečio milijardo litų išlaidų, dešimčia procentų sumažinti algas valstybiniame sektoriuje. Ar tai reiškia, kad dar bus mažinamas bazinis atlyginimas, kuris šių metų pradžioje jau pamažėjo nuo 490 iki 475 litų?

– Kaip ir ką mažinsime, įskaitant ir tai, ar reikės vėl mažinti bazinę algą, pradėsime diskutuoti jau šį pirmadienį. Visko gali būti. Jeigu ekonomika grįžta į 2006–2007 m. sandūrą, kodėl negalėtų į ją grįžti ir atlyginimai?

– Bet kainos juk negrįš į 2007 m. lygį?

– Artėjame prie defliacijos procesų. Tai nėra labai gerai, bet ekonomikai traukiantis kainos gali pradėti mažėti.

– Išeitų taip, kad algos policininkams ir ugniagesiams vėl gali mažėti?

– Ką reiškia "mažėti"? Juk jų darbo užmokesčio fondas šiemet realiai sumažėjo vos trimis procentais, nes, nors ir sumažėjo bazinė alga, bet kartu sumažėjo ir fizinių asmenų pajamų mokestis.

Atkreipčiau dėmesį, kad Policijos departamente pernai spalį atlyginimai buvo gerokai pakelti, nors darbo užmokesčio fondas nepasikeitė. Padarius tokias operacijas labai lengva skųstis, kad algos neva mažėja.

Dėl protestų ir keliamų reikalavimų štai ką noriu pasakyti. Jeigu kiekvienas vaikščiosim ir žiūrėsim, kaip sau iškovoti kokią mokesčių lengvatą ar didesnį atlyginimą, tuomet tikrai nesugebėsim valdyti valstybės finansų ir galėsim tuos savo padidintus atlyginimus susiklijuoti ant sienų.

– Minėjote, kad Lito patikimumo įstatymas neva apsaugo nuo devalvacijos, bet juk įstatymas leidžia Lietuvos bankui su Vyriausybe vos per kelias valandas slapta priimti sprendimą ir paskelbti, kad euras kainuoja jau 4 ar 5 litus. Kodėl tuomet sakote žmonėms, kad taip net ir hipotetiškai negali atsitikti?

– Įstatymas gal tai ir leidžia, bet yra visa krūva sąlygų. Pavyzdžiui, turi būti nustatyta, kad ekonomikos sąlygos ekstraordinarinės ir jos neleidžia išlaikyti lito kurso.

– Argi dabar sąlygos nėra ekstraordinarinės?

– Tikrai neturiu jokio kalendoriaus, kuriame būtų apibrėžta, kad jeigu bus štai taip, tai mes devalvuosime litą. Nematau jokio reikalo svarstyti šį klausimą ar apie tai galvoti.

– Neatmetate ir galimybės išformuoti "Leo LT", nors, atrodo, vargu ar tai įmanoma. Vadinasi, turėsite dirbti su "Leo LT"?

– Iš buvusios valdžios paveldėjome neartus energetikos dirvonus ir arklą, pavadintą "Leo LT". Galbūt iki šiol artojai buvo nelabai geri. Juos pakeitę galėsime žiūrėti, ar dirvonai ariami geriau. Bet kartais, kai nesiseka arti, gali būti ir arklas prastas. Tada reikia žiūrėti, ar nevertėtų jo pakeisti. Negaliu atmesti teorinių galimybių, kad kada nors ir kaip nors tai galėtų būti daroma, tačiau šiandien klausimas dėl "Leo LT" išformavimo tikrai nekeliamas.

– Ar dešiniosios partijos tokios silpnos, kad nesugeba išsiauginti savo kandidatų į prezidentus ir remia nepriklausomą kandidatę Dalią Grybauskaitę?

– Partijos turi rūpintis ne tuo, ar jos turi partinį kandidatą ar neturi. Jos turi sugebėti žmonėms pasiūlyti geriausią prezidentą. Šiuo požiūriu nėra didelio skirtumo, ar remi partinį kandidatą ar nepartinį, bet tokį kandidatą, kuris laimi.

– O jeigu ji pralaimės?

– Vis tiek Lietuva turės prezidentą. Ką nors juk išsirinksim bet kuriuo atveju. Bet esu tikras, kad jūsų paminėta galimybė neįmanoma.

– Kandidatė yra griežta, reikli, nepriklausoma. Nesibaiminate, kad jos pergalės atveju gana greitai gali kilti nesutarimų?

– Tikiu D.Grybauskaitės gebėjimu telkti žmones ir siekti reikalingų permainų. Argi dėl tokių tikslų gali būti kokių nors pykčių ar nesutarimų? Aš apskritai savo pozicijos neginu pykčiu. Racionalūs žmonės visada diskusijomis sprendžia nesutarimus.

– Kiek stipri valdančioji koalicija? Pasitikite visais koalicijos partneriais?

– Matau neblogą koalicijos įdirbį. Galvojau, kad bus sunkiau. Bet realybės suvokimas mus visus labai greitai išauklėjo ir išmokė susitelkti, o tai būtina esant ekonominei krizei. Su opozicija irgi, tikiuosi, rasime bendrą kalbą. Artimiausi dveji metai bus tokie, kad laivelio blaškymas gali būti labai rizikingas.

– Manote, kad nebus bandoma atplėšti gabalo nuo koalicijos ir pakeisti politinės sanklodos dabartiniame Seime?

– Bent dabar nematau tokių galimybių. Įdomu, kas iš opozicijos dabar veržtųsi į premjerus?

Ministras pirmininkas A.Kubilius:

– Apie euro įvedimą:

Matome gana neblogų perspektyvų artėti prie euro įvedimo standartų, prie Mastrichto kriterijų. Tam padeda ir sparčiai besitraukianti ekonomika. Nepaisant to, kad galbūt jau visai netrukus atitiksime Mastrichto kriterijus, euro įvedimo datą man būtų labai sunku pasakyti.

– Apie pragmatišką užsienio politiką:

Ne visada priemonės, kurias naudodavo Lietuva, garsiai kalbėdama apie vertybių gynimą ir vetuodama kokius nors sprendimus, leisdavo pasiekti reikiamo rezultato. Turime suvokti, kad negalime pasiekti absoliučiai visų savo tikslų, kad taip pat turime sutikti su tam tikrais kompromisais. Jeigu vertybiniam bendravimui su Rytais mes nesukursime tikrų draugų būrio Europoje, tuomet nieko vertas bus tas mūsų džiaugsmas, kad mes tokie vieni ir tokie vertybiški.

– Apie aukštojo mokslo reformą:

Nematau pavojaus, kad ją įgyvendinus universitetinis išsilavinimas bus pasiekiamas tik turtingiesiems. Noriu pastebėti, kad praėjusiais metais valstybė finansavo 24 tūkst. vietų aukštosiose mokyklose, o įvedus studento krepšelį bus finansuojama 21 tūkst. vietų, kartu nustačius tikrą studijų kainą. Mes kuriame realų mechanizmą, kuris padės siekti aukštesnės studijų kokybės. Turiu vilties, kad aukštojo mokslo reforma bus pradėta įgyvendinti jau šį rudenį.