Sprendžiant dėl lietuviškų mokyklų Punske svarbu rūpintis lietuviškos tapatybės išsaugojimu, tačiau kartu reikia atsižvelgti į besikeičiančią demografinę situaciją ir priimti ekonomiškai tvarius sprendimus, teigia premjeras Algirdas Butkevičius.

Komentuodamas trečiadienį paskelbtą ketinamų uždaryti Lenkijos Punsko valsčiaus lietuviškų mokyklų bendruomenių kreipimasi, A.Butkevičius teigė šiuo klausimu dar ketinąs kalbėtis su švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu.

„Punsko valsčiaus Švietimo, Finansų bei Ūkio komisijų posėdyje už mokyklų uždarymą balsavo 11 tarėjų (2 lenkai ir 9 lietuviai). Tikiu, jog tik pasvėrę visus argumentus, gerai apsvarstę tarėjai priėmė tokį sprendimą, kuris šiandien Lenkijos lietuvių bendruomenei kelia nerimą. Dėl mokyklų Punske turi būti rastas toks sprendimas, kuris leistų išsaugoti lietuvišką tapatybę, tačiau kartu būtų ekonomiškai tvarus, atsižvelgiant į besikeičiančią demografinę situaciją“, - teigiama trečiadienį BNS perduotame premjero komentare.

Anot jo, sprendimo reikia ieškoti kalbantis Punsko vietos valdžios, lietuvių bendruomenės ir centrinės Lenkijos valdžios atstovams.

Tuo metu švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis BNS trečiadienį sakė kol kas negalįs pasakyti, kiek Lietuva gali padėti finansiškai uždaromoms mokykloms ar daryti įtaką priimamiems sprendimams dėl jų.

„Jei patys lietuviai nusprendžia savivaldybėje uždaryti tas mokyklas, tai yra liūdna. Bet kiek Lietuva gali finansiškai ar kažkaip kitaip daryti įtaką, negaliu pasakyti. Kiek aš žinau, mes skyrėme beveik 350 tūkst. litų per metus. Ir pernai buvo skirta ir, man atrodo, mūsų planuose šiemet yra tas pats skirta. Ir tikrai nežinau, ar tikrai mes iš Lietuvos turime kištis į jų vidinį gyvenimą“, - sakė D.Pavalkis.

Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai kiek vėliau trečiadienį BNS pripažino, jog buvo minėta netiksli informacija. Lietuviškoms mokykloms Punske Lietuva yra skyrusi tik vienkartinę finansinę paramą - buvusi Vyriausybė 2011 metais buvo skyrusi 350 tūkst. litų šioms mokykloms išlaikyti.

„Dėl šių metų - ieškoma finansinių galimybių“, - BNS trečiadienį teigė Švietimo ir mokslo ministerijos Komunikacijos skyriaus vadovė Nomeda Burauskienė.

Lenkijos lietuviai kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę prašydami tarpininkauti dialoge su Lenkijos vadžia, kad nebūtų uždaromos trys Punsko valsčiaus lietuviškos pagrindinės mokyklos.

Pasak portalo punskas.pl, laišką pasirašė keliasdešimt asmenų, tarp jų Punsko valsčiaus Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių pagrindinių mokyklų vadovai, mokytojai ir mokinių tėvai.

„Neturime kitos išeities, kaip kreiptis į Lietuvos valstybę, kad padėtų mums tarpininkauti su Lenkijos valdžiomis ir spręsti sunkią lietuviškų mokyklų išlaikymo problemą“, - rašoma laiške, kuris nusiųstas premjerui Algirdui Butkevičiui, švietimo ir mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui bei Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams.

„Nedrįstame Lietuvoje ieškoti finansinės paramos galimybių, nes gerai suprantame, kad Lietuvos valstybei sunku išlaikyti savo tautinių mažumų mokyklas. Kai kuriose iš jų taip pat yra nedidelis moksleivių skaičius, tačiau rajonų savivaldybės sugeba išlaikyti jas, nes Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija skiria joms tinkamą finansavimą. Ne tik pagal vaikų skaičių, bet ir mokyklos poreikius“, - rašoma laiške.

Pasak jo, planuojamos uždaryti pagrindinės Navinykų, Pristavonių ir Vidugirių mokyklos „be pagrindinio vaidmens, atlieka ir kultūros židinių užduotis“.

Jie primena, kad per pastaruosius kelerius metus, vykdant Lenkijos švietimo reformą, uždarytos lietuviškos mokyklos Vaitakiemyje, Krasnagrūdoje, Ramoniškėse, Lumbiuose.

„Pasiliks viena pagrindinė mokykla Punske su lenkiškomis ir lietuviškomis klasėmis. Tai bus didelis, staigus smūgis visam mūsų krašto lietuviškam tapatumui. Sugriovus priešpilius, lietuviškas mokyklas, greitai grius ir pati pilis. Neliks mūsų krašto. Gerai žinom, kaip staigiai jis tirpsta ten, kur neliko lietuviškų mokyklų“, - teigiama laiške.

Punkas.pl teigimu, centrinė valdžia, žadėjusi padidinti lietuviškų mokyklų mokinio krepšelį 80 proc., jį padidino tik 20 procentų.

Galutinį sprendimą dėl mokyklų uždarymo Punsko valsčiaus taryba turėtų priimti vasario 27 dieną.

Uždaromose trijose mokyklose mokosi 38 moksleiviai. Visų trijų mokyklų išlaikymas kasmet atsieina per 1 mln. litų.

Lietuviškai dar mokoma Punsko Dariaus ir Girėno mokykloje bei Punsko Kovo 11-osios licėjuje ir Seinuose esančioje „Žiburio“ mokykloje, kuri gyvuoja tik Lietuvos finansinės pagalbos dėka.

Lietuvos ambasados Lenkijoje duomenimis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių, daugiausiai - Seinų ir Punsko krašte netoli valstybinės sienos su Lietuva.

Lietuvos Vyriausybė 2011 metų pabaigoje iš Privatizavimo fondo Punsko savivaldybėje veikiančioms lietuviškoms mokykloms skyrė 350 tūkst. litų. Tai buvo pirmas kartas, kai Lietuvos valdžia skyrė tiesioginę paramą lietuviškoms mokykloms Lenkijoje. Tuomet prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad „Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms“.