„Šios dienos diskusijos tikslas pasižiūrėti, kur mes esame ir kas po sausio 31 dienos, nes tikrai apie kažkokius staigius keitimus ar atšaukimus, manau, kad negalime diskutuoti, kada situacija yra tokia trapi ir nesinorėtų tiesiog pakenkti gerai dinamikai“, – Vyriausybės pasitarime pirmadienį sakė I. Šimonytė.

„Mes turime žiūrėti į tai, kas bus po vasario 1 dienos, nes pusantro mėnesio karantino jau bus praėję ir ar visi apribojimai pilna apimtimi turi likti galioti, ar kažkokie apribojimai prie tam tikrų sąlygų galėtų būti atšaukti – čia turbūt yra pagrindinis klausimas“, – kalbėjo ji.

I. Šimonytės teigimu, priklausomai nuo to, kaip seksis rasti sprendimus ir kaip atrodys atvejų dinamika, kai kurie apribojimai gali būti modifikuoti nuo vasario 1 dienos.

„Šiandien galiu pasakyti jau daugiau mažiau tvirtai, kad tikrai dinamika daugeliu požiūrių, iš esmės pagal visus parametrus, kuriuos sekame, yra palanki, bet tai nereiškia, kad mes jau turime pagrindo atsipalaiduoti. Tai tiesiog reiškia, kad mes esame teisingame kelyje“, – vėliau spaudos konferencijoje sakė premjerė.

Ji pabrėžė, kad atsargiai kalbėti apie bet kokius atlaisvinimus reikia tam, kad virusas vėl nepradėtų plisti nevaldomai, todėl nors girdi verslo raginimus, juos būtina aptarti atskirai, įvertinus kiekvieno potencialaus atlaisvinimo riziką.

„Labai gerai, kad turime neprastą tendenciją, labai svarbu tos tendencijos nesugadinti. Girdžiu, ką sako verslo atstovai, tikrai girdžiu ir manau, kad Vyriausybės nariai taip pat girdi, tačiau svarbiausia mums yra nesukurti savo veiksmais neprognozuojamumo. Tai yra, nepriimti sprendimo pernelyg greitai, kad jau čia viskas yra gerai ir galima apribojimus nuimti, kai po dviejų savaičių ar po trijų savaičių vėl reikės pasakyti oi, padarėme klaidą, visų atsiprašome ir vėl užsidarome“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Šitie amerikietiški kalneliai tikrai pačiam verslui yra kenksmingi“, – pridūrė ji,

Pirmadienį savo įžvalgas Vyriausybės nariams pristatė prie ministrų kabineto veikiančios ekspertų tarybos nariai. Jie akcentavo, jog situacijai gerėjant pirmiausia turėtų būti pasirūpinta, kad vaikai galėtų grįžti į mokyklas, tačiau pabrėžė, kad tam būtina užtikrinti pakankamas testavimo apimtis, leidžiančias kontroliuoti viruso plitimą, svarstyti mokytojų ir vyresnių klasių mokinių testavimo strategijas.

Ekspertai teigė, jog atveriant kiekvieną naują sektorių reikėtų įvertinti jo riziką bei akcentavo, kad didesni atlaisvinimai būtų ypač rizikingi ir dėl pasaulyje plintančių naujų, užkrečiamesnių virusų atmainų.

Pasak premjerės, kol kas galimi sušvelninimai galėtų būti susiję tik su „socialiniais burbulais“, kai leidžiama bendrauti po vieną gyvenantiems žmonėms bei dar vienam namų ūkiui, bei galimybe nuotoliniu būdu iš mokyklos patalpų mokytis sunkumų patiriantiems vaikams.

„Galime konstatuoti, kad šiandien su tais mažais pokyčiais dėl vaikų, kuriems sunku mokytis nuotoliniu būdu namie dėl įvairių priežasčių, kas jau aptartas klausimas ir nėra didelė naujiena, ir taip pat dėl to socialinio burbulo, mes kažkokių didelių, radikalių pakeitimų šiuo metu nesiūlome“, – sakė I. Šimonytė.

Ji paprašė ekspertų ir ministrų parengti siūlymus dėl ugdymo plano, kaip grįžti iš karantino, tai pat dėl veiklų atnaujinimo plano pagal jų rizikingumą.

Pasitarime pristatyta prognozė, pagal kurią 200 paros atvejų užsikrėtimų riba gali būti pasiekta vasario antrojoje pusėje. Ekspertų vertinimu, galimybės atlaisvinti karantiną bus susijusios ir su testavimo bei vakcinavimo pajėgumais.