Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį iš pareigų atleido susikompromitavusius Vilniaus ir Kauno teisėjus Zenoną Birštoną bei Arvydą Stankų.

Abu teisėjai atleidžiami nuo antradienio kaip savo poelgiu pažeminę teisėjo vardą, nurodoma D.Grybauskaitės dekrete.

Atleisti šiuos teisėjus iš pareigų D.Grybauskaitei patarė ir penktadienį posėdžiavusi Teisėjų taryba. 0,59 promiles praėjusį trečiadienį pripūtusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Z.Birštono svarstymas klausimas užtruko vos porą minučių.

Posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas Gintaras Kryževičius tik perskaitė Z.Birštono viešą atsiprašymo klausimą ir iškart pasiūlė Tarybai balsuoti. Nei vienas Teisėjų tarybos narys šiuo klausimu pasisakyti, ar diskutuoti nenorėjo.

Pats Z.Birštonas Teisėjų tarybos posėdyje dalyvauti nepageidavo. Pasisakyti dėl savo pavaldinio nepanoro ir posėdyje dalyvavęs Vilniaus apygardos teismo pirmininkas Artūras Šumskas, dėl kurio sugebėjimo tvarkytis teisme praėjusį ketvirtadienį Lietuvos apeliacianio teismo pirmininkas Egidijus Žironas inicijavo neeilinį patikrinimą.

Sprendimas buvo greitas ir vienbalsis, Z.Birštono neišgelbėjo ir viešas atsiprašymo laiškas, kuriame jis teigia suprantantis, kad trečiadienį elgėsi priešingai negu turėtų elgtis teisėjas, prisipažįsta savo elgesiu pažeminęs teisėjo vardą ir kartu visus savo kolegas bei padaręs žalą visai teismų sistemai.

„Suprasdamas, kad nederamas elgesys negali likti neįvertintas ir nenubaustas, iš anksto susitaikau su visomis savo elgesio pasekmėmis.

Negaliu paaiškinti savo elgesio ir niekaip jo pateisinti, todėl prašau žiniasklaidos supratimo ir diskretiškumo mano atžvilgiu, nes šiuo metu nesu morališkai pajėgus viešai komentuoti incidento“, - laiške rašo Z.Birštonas.

Toks pats negailestingas sprendimas laukė ir parašų klastojimu įtariamo Kauno apygardos teismo teisėjo A.Stankaus. Kad jis turėtų būti atleistas iš pareigų balsavo visi 20 Tarybos narių.

Pats A.Stankus dalyvauti jį svarsčiusiame Teisėjų tarybos posėdyje nepageidavo. Tą jis pasakė ir telefonu su juo posėdžio išvakarėse bendravusiam G.Kryževičiui. "Kalbėjau pats su juo asmeniškai, jis man pasakė, kad negali daugiau nieko pasakyti", - Teisėjų tarybos nariams sakė posėdžio pirmininkas.

Pasak G.Kryževičiaus, situacija su A.Stankumi aiški. Atlikus grafologinę ekspertizę, nustatyta, kad ant trijų nutarčių esantys parašai, tikrai yra ne kolegijoje su A.Stankumi dirbusių Kauno apygardos teismo teisėjų Kęstučio Dargužio ir Reginos Cemnolonskienės, kurie pirmieji teismo pirmininkui Albertui Miliniui ir pranešė apie galimus savo kolegos pažeidimus.

"Grafologinės ekspertizės išvados neprieštarauja paties A.Stankaus Kauno apygardos teismo pirmininkui pasiaiškinime nurodytoms aplinkybėms", - sakė G.Kryževičius.

Vasario 14 d. A.Miliniui rašytame pasiaiškinime A.Stankus prisipažino, kad suklastojo savo kolegų parašus ir taip į laisvę anksčiau laiko paleido penkis nuteistuosius.

Išaiškėjus šiam skandalui, jis pasiprašė savo noru atleidžiamas iš pareigų, tačiau Teisėjų taryba ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo klausimu turėjo kitą nuomonę - teisėjo vardą pažeminęs teisėjas, negali iš pareigų išeiti nenubaustas.

Generalinė prokuratūra dėl parašų klastojimo teisme yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą.