Kariuomenės vadu siūlomas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas teigia, kad reaguodama į situaciją Ukrainoje Lietuva turi stiprinti gebėjimus veikti savarankiškai ir ruoštis nekonvenciniams iššūkiams, tokiems kaip tautinių mažumų kurstymas ar ginkluotų asmenų be skiriamųjų ženklų siuntimas.

Po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite generolas pabrėžė, kad didesnį dėmesį reikia skirti personalui ir ginkluotei, nes dabar daliniai sukomplektuoti tik iki 50 proc., trūksta tinkamų ryšių, transporto priemonių ir ekipiruotės.

„Lietuvai, Baltijos šalims, Lenkijai ypač aktualu būti pasiruošus sutikti tuos įvykius, kurie gali ateiti visai netikėtai. Sausio mėnesį buvo viena situacija, dabar turime visai kitą,“ - ketvirtadienį žurnalistams sakė generolas.

„Reikia į tai atsižvelgti, reaguoti, nes visai neaišku, kaip toliau vystysis įvykiai Rytų Europoje, kas bus Ukrainoje, Moldovoje, Gruzijoje. Tam reikia ruoštis. Tai ne tik Lietuvos, o viso NATO uždavinys“, - sakė J.V.Žukas.

Generolas pabrėžė, kad baigiantis misijai Afganistane ir tęsiantis krizei Ukrainoje, didesnį dėmesį kolektyvinės gynybos operacijoms ima skirti ir visa NATO, o Lietuvos kariuomenė turi būti pasirengusi veikti savarankiškai tam tikrą laiką, kurį krizės atveju gali tekti laukti sąjungininkų paramos.

„Reikia labai didelį dėmesį kreipti į nacionalinį kontingentą, gebėjimą Lietuvos kariuomenei veikti savarankiškai. Tiek NATO, tiek ES greitojo reagavimo pajėgos turi savo reagavimo laiką, per tą reagavimo laiką, kol jos galės ateiti mums į pagalbą, mes turėsime veikti vieni, ir tam reikia pasiruošti“, - kalbėjo J.V.Žukas.

„Daliniai yra sukomplektuoti 40-50 proc., jie turi būti komplektuojami 70-80 proc. (...). Reikia ryšio priemonių, ekipiruotės, transporto priemonių. Visa tai yra beviltiškai pasenę arba to trūksta Lietuvos kariuomenei. Jei gausime didesnį finansavimą, turime pasižiūrėti, kaip būtų galima užtikrinti Lietuvos kariuomenei vadovavimą ir kontrolę“, - sakė generolas.

Pasak jo, Lietuva turi ruoštis ne tik įprastiniams karo veiksmams, bet ir tokiam scenarijui, kuris matomas Ukrainoje.

„Kas yra Lietuvos kariuomenės uždaviniai? Tai konvencinis karas, karas su žaliais žmogeliukais? (...) Dabar ne konvenciniai veiksmai yra pagrindinis pavojus. Tai, kas įvyko Kryme, tautinių mažumų kurstymas. Turime pažiūrėti, kokie daliniai, kokia struktūra, kokia ginkluotė reikalinga nekonvenciniams iššūkiams“, - teigė J.V.Žukas.

Prezidentė D.Grybauskaitė po susitikimo pabrėžė, kad Lietuva turi stiprinti gynybos pajėgumus ir įtraukti šalies piliečius į valstybės gynybą per tokias organizacijas kaip Lietuvos šaulių sąjunga.

„Būtina stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, būti pasirengusiems atremti realias grėsmes ir aktyviai įtraukti šalies piliečius į valstybės gynimą. Turime sudaryti kuo geresnes sąlygas jiems įgyti karybos pradmenų, stiprinti Šaulių ir kitas savanoriškos veiklos organizacijas“, - pranešime spaudai teigė šalies vadovė.

Prezidentė šią savaitę pateikė Seimui J.V.Žuko kandidatūrą į Lietuvos kariuomenės vadus. Šiuo metu generolas dirba kariniu atstovu Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie NATO ir Europos Sąjungos.