Pereiti į pagrindinį turinį

Prezidentė su Pasaulio lietuvių vadove aptars pilietybės klausimus

2013-01-24 13:02
Prezidentė su Pasaulio lietuvių vadove aptars pilietybės klausimus
Prezidentė su Pasaulio lietuvių vadove aptars pilietybės klausimus / Gedimino Bartuškos nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitinka su Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininke Danguole Navickiene. Viena pagrindinių susitikimo temų - Lietuvos pilietybės išsaugojimas.

Susitikime taip pat bus aptartas pasaulio lietuvių organizacijų vaidmuo išsaugant Lietuvos tapatybę, priemonės stiprinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių bendradarbiavimą, rašoma Prezidendūros pranešime..

D.Navickienė pristatys šalies vadovei organizacijos veiklos prioritetus, planuojamus projektus.

Tai pirmas prezidentės D.Grybauskaitės susitikimas su naujai išrinkta Pasaulio lietuvių bendruomenės vadove.

Užsienio lietuviai nuolat kelia dvigubos pilietybės įteisinimo klausimą, tačiau bandymai įstatymų pataisomis išplėsti dvigubos pilietybės galimybes iki šiol buvo nesėkmingi dėl prieštaros Konstitucijai.

2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal Konstituciją, dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui.

Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki Nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti.

Dvigubos pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru išvyko iš Lietuvos po jos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės pilietybę.

Prezidentė D.Grybauskaitė praėjusią savaitę dekretu KT paprašė išaiškinti, ar galima nekeičiant Konstitucijos tik įstatymu nustatyti, kad po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną išvykę ir kitos šalies pilietybę įgavę asmenys išsaugotų ir Lietuvos pilietybę.

Lietuvos Konstitucijoje numatyta, jog išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Ši nuostata įrašyta pirmajame Konstitucijos skirsnyje, kuris gali būti keičiamas tik referendumu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų