Pažanga Lietuvoje mažinant jaunimo nedarbą yra nepakankama, todėl šiai problemai reikia skirti daugiau politinio dėmesio, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas Nerijus Udrėnas.

„Pažanga yra nepakankama, jaunimas nesulaukia pagalbos. Taikomos priemonės, neaišku, ar yra tvarios“, - penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė N.Udrėnas.

Anot jo, po penktadienį prezidentūroje vykusio pasitarimo dėl jaunimo nedarbo D.Grybauskaitė pirmadienį su naująja socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene jaunimo nedarbo problemas aptars jau aukštesniame lygyje.

„Matosi, kad reikia nuolatinio, aukštesnio politinio dėmesio“, - sakė N.Udrėnas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas savo ruožtu po susitikimo sakė, kad nors priemonių kovoje su jaunimo nedarbu yra daug, tačiau dalis jų neveikia, nes apie jas nežinoma.

„Trūksta ne tik tarp ministerijų susikalbėjimo, reikia pradėti iš tikrųjų dirbti. Priemonių nemažai, tačiau daug jų nepasiekia regionų, informacija nepasiekia jaunimo organizacijų. Kai kurios priemonės yra neveiksmingos“, - tvirtino A.Bitinas.

Anot jo, pastebėta, kad neveikia įdarbinimas subsidijuojant, nepasiteisino įvesta kuponų sistema, trūksta informacijos apie verslumo skatinimą, nors, pavyzdžiui, parama pirmajam darbui pasiteisino. Skaičiuojama, kad ja pasinaudota apie 60 tūkst. kartų.

„Statistika nors ir gerėja, tačiau tikrai negalime džiaugtis, ypač artėjančio pirmininkavimo (Europos Sąjungos Tarybai - BNS) fone“, - sakė viceministras.

Darbo biržos vadovas Vidas Šlekaitis teigė, kad per 2012 metus į biržą kreipėsi apie 74 tūkst. nedarbo neturinčių jaunuolių, apie 40 tūkst. jų įdarbinta. Per metus neturinčio darbo jaunimo esą sumažėjo nuo 30 tūkst. iki 25 tūkstančių.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) vadovė Loreta Senkutė kalbėjo, kad visos dalyvavusios pusės pripažino dalį kaltės dėl neveiksmingų priemonių. L.Senkutė pastebėjo, kad valdžios institucijos vangiai keičia seniai veikiančias priemones - pavyzdžiui, dalis organizacijos siūlytų priemonių buvo pakeista tik susitikimo išvakarėse - ketvirtadienį.

„Priemonės vis dar yra tvirtinamos, o įsigalios tik kitais ar dar kitais metais“, - teigė L.Senkutė.

Susitikimą inicijavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau pastebėjo, jog jaunimo nedarbas tampa ir daugelio kitų socialinių problemų priežastimi. Dar prieš metus valstybės vadovė už jaunimo nedarbą atsakingas institucijas paragino parengti nacionalinę užimtumo programą, kurioje būtų numatytos aiškios ir tarp visų ministerijų suderintos priemonės.

Anot prezidentės, nedelsiant parengti jaunimo įdarbinimo programas visas Europos Sąjungos šalis įpareigojo ir gruodžio mėnesį vykusi Europos Vadovų Taryba.

2011 metais jaunimo nedarbas Lietuvoje buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje, tačiau 2012 metais jis sumažėjo. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje jaunimo nedarbas pernai lapkritį siekė 24,2 proc. ir buvo 6,7 proc. punkto mažesnis nei 2011 metų lapkritį. Europos Sąjungoje lapkritį jis siekė 23,7 proc., arba 1,5 punkto daugiau nei prieš metus (22,2 proc.).

„Swedbank“ analitikas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad populiarus teiginys, jog Lietuvoje yra didelis jaunimo nedarbas, rodo „visišką problemos esmės nesuvokimą“. Anot jo, statistika neatsižvelgia į tai, kad 70 proc. iš 440 tūkst. jaunuolių mokosi, o Darbo biržos duomenys esą rodo, kad tik 6,7 proc. jaunuolių (30 tūkst.) negali susirasti darbo, savo puslapyje svetainėje „Facebook“ penktadienį paskelbė analitikas.

Vyriausybė, siekdama mažinti jaunimo nedarbą, pernai kovą buvo numačiusi tam per dvejus artimiausius metus siūloma skirti 100 mln. litų - gerinti jaunimo darbo įgūdžius, jaunimo verslumą, pradėti aktyvias darbo rinkos priemones.

Prezidentūroje penktadienį vyko Socialinės apsaugos ir darbo bei Švietimo ir mokslo ministerijų, Darbo biržos, Statistikos departamento atstovų pasitarimas, kuriame buvo svarstoma, ar priemonės, kurių imtasi jaunimo nedarbo problemoms spręsti, buvo veiksmingos.