„Labai gerai, kad pagaliau mes pribrendome sistemiškai ir kompleksiškai išspręsti šitą klausimą. Nes tikrai kyla labai daug diskusijų, konkrečiai dėl sovietinių monumentų demontavimo ir įvairiausių kitų dalykų“, – LRT radijui sakė J. Karpavičienė.

Šalies vadovo patarėja džiaugiasi, kad desovietizacijos įstatymo projektas jau artimiausiu metu turėtų būti įregistruotas.

„Įstatymas susijęs su draudimu propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologus yra be galo svarbus. Labai džiugu, kad artimiausiu metu jau bus pateiktas, registruotas įstatymo projektas ir tikėkimės, kad jo galutinė rengimo eiga ir jo priėmimas vyks sklandžiai“, – teigė ji.

Pasak prezidento patarėjos, yra labai svarbu, kad būtų įtvirtintos sisteminės gairės, sisteminiai principai ir tam tikra tvarka, kaip reikėtų elgtis su objektais ir jų elementais, kurie prieštarauja laisvojo pasaulio principams.

„Jeigu kalbėtume apie sovietinius paminklus, tai ir prezidentas G. Nausėda yra jau pareiškęs savo nuomonę, kaip atsižvelgiant, įvertinant kiekvienos savivaldybės situaciją turėtume elgtis su tais sovietiniais reliktais, kurie iš tikrųjų propaguoja totalitarinius ir autoritarinius režimus“, – pažymėjo šalies vadovo patarėja.

J. Karpavičienė akcentuoja, kad labai svarbu, jog sprendžiant šį klausimą būtų siekiama kompromiso ir dialogo tarp bendruomenių, savivaldos ir tarp ekspertų nuomonės.

„Mes turime oriai, solidžiai, civilizuotai ir sistemiškai spręsti šiuos klausimus“, – pabrėžė ji.

Šalies vadovo patarėjos teigimu, desovietizacijos projekto rengimo procesuose dalyvauja ir Prezidentūra.

„Prezidentūra, žinoma, dalyvauja šiuose procesuose, labai sveikina juos, kad jie vyksta“, – sakė J. Karpavičienė.

ELTA primena, kad, viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.